Avangardizmas 20 amžiaus lietuvių poezijoje : disertacija

LTDisertacijoje analizuojama avangardizmo estetinės programos genezė 20 a. pradžios Europos bei Rusijos kultūrose, jos recepcija bei raida lietuvių poezijoje. Mokslo darbe aptariamas 1922 – 1990 metų laikotarpis, ypatingą dėmesį skiriant avangardizmo elementams sovietinės Lietuvos bei išeivijos literatūroje. Atlikta analize siekiama nustatyti avangardizmo genezės ir vėlesnės raidos dėsningumus, aptikti avangardistinės programos modifikacijas lietuvių literatūroje kintant politiniam bei kultūriniam kontekstams. Disertacijoje atrasta lietuviškojo avangardizmo ypatybė kultūrinę agresiją nukreipti daugiau į virtualius estetinius pasaulius, paliekant iš esmės neliestą viešąjį socialinį diskursą su retomis išimtimis atrandama beveik visoje 20 a. lietuvių poezijoje, tiek lietuvių literatūroje iki Antrojo pasaulinio karo, tiek vėlesnėse sovietinės Lietuvos ar išeivijos literatūros atšakose. Specifiška ir avangardizmo recepcija vėlesnėje lietuvių literatūroje. Nors lietuviškojo 20 a. pradžios avangardizmo vertinimai visuomet buvo gana aukšti, tačiau sovietinės Lietuvos literatūroje ankstesnių avangardistinių ieškojimų recepcija buvo paviršutiniška. Paradoksali situacija susiklostė pokario išeivių lietuvių literatūros atšakoje – esant galimybei be jokių politinių trukdžių susipažinti su Vakarų avangardistiniais judėjimais ir juos realizuoti, lietuvių išeivijos poezijoje su retomis išimtimis (A. Mackus, J. Mekas) buvo atsiribota tiek nuo lietuviškojo, tiek nuo Vakarų avangardo tradicijų.

ENThe dissertation analyses the genesis of the avant-garde aesthetic program in the European and Russian culture at the beginning of the 20th century, and its reception and development in Lithuanian poetry. The paper discusses the period from 1922 to 1990 with a particular focus on avant-garde elements in the Soviet Lithuanian and émigré Lithuanian literature. The analysis aims at identifying the patterns of the genesis of the avant-garde and its later development, as well as modifications in the avant-garde program in Lithuanian literature in the changing political and cultural context. The dissertation reveals that the Lithuanian avant-garde tended to focus cultural aggression on virtual aesthetic worlds, leaving aside public social discourse. This feature with rare exceptions is found in almost all Lithuanian poetry of the 20th century, both in Lithuanian literature prior to World War II and in later Soviet Lithuanian and émigré Lithuanian literature. The reception of the avant-garde is also specific in later Lithuanian literature. The Lithuanian avant-garde of the early 20th century was always highly recognised by the society, however in the Soviet occupation era, acceptance of these earlier attempts at avant-gardism was rather superficial. Post war Lithuanian émigré literature presents a certain paradox: faced with the possibility of learning about and implementing Western avant-gardism without any political obstacles, Lithuanian émigré poets with rare exceptions (Algimantas Mackus, Jonas Mekas) distanced themselves from both the Lithuanian and the Western avant-garde traditions.