Kapai ir žmonės

LTKnygoje pasakojamos aštuonių vėlyvosios antikos laikų aisčių bendruomenių istorijos. Jas galbūt išgyveno ir visos tų laikų aisčių erdvės tautos glaudžiausiais ryšiais, o visų pirma Gintaro keliu susietos su Romos imperija ir laisvu šiaurės barbarų pasauliu. Paliečiama ir poimperinė Romos ir aisčių istorija gotams užkariavus Romą. Šias istorijas parašyti paskatino neįtikėtini atradimai tyrinėtuose aisčių laidojimo paminkluose, - Raudonėnuose (I a. pirmoji pusė), Plinkaigalyje (V a. antroji pusė - VI a. pradžia), Lauksvyduose (IV-V amžiai), Krūvanduose (VII amžius), Ruponionyse (III, VI ir XI-XIII amžiai), Šaukėnuose (III-V amžiai), Dauglaukyje (I-II amžiaus vidurys), Vėluikiuose (IV-V amžiai). Knygą parašiau tiems, kurie neabejingi mūsų istorijai ir ja domisi, tiems, kurie nenori, kad istorija liktų be istorijos pradžios, tiems, kurie supranta, kad priešistorės mokslas turi ne tik liudyti daiktinę ir dvasinę senųjų gyventojų kultūrą, bet ir rašyti seniausią tautos istoriją. Tokią istoriją, kurią rašo ir kitos šiaurinės Europos tautos ieškodamos savęs Romos imperijos aplinkoje ir vėliau, kai tos pačios šiaurinės tautos ėmėsi savų valstybių kūrimo reikalų. Ir tarp tų tautų buvo gintaro kranto tauta - aisčiai. [Anotacija knygoje]