Izraelis Salanteris ir Musar judėjimas Lietuvoje XIX amžiuje : disertacija

LTLitvakiškos didžiosios ješivos XIX a. pr. dalinai buvo rabiniškosios inteligentijos bandymas įveikti rabinato ir Talmudo studijų krizę, sietiną su žydų bendruomenių valdymo struktūrų krize XVIII a. pab. - XIX a. pr., kurios dalimi laikytina ir chasidų sąjūdžio grėsmė. XIX a. I pus. Rusijos imperijos žydų švietėjiškos ideologijos socialinės problemos tapatintos su moralinėmis, sprendimo ieškota per švietimo reformomas. Carinė administracija, siekė socialines žydų problemas išspręsti, kaip moralinį žydų perauklėjimą, pakeisiantį socialinę žydų gyvenseną, prarandant savo žydišką tapatybę. Ankstyvieji žydų švietėjai Rusijoje, orientavosi į Vokiškojo žydų švietimo sąjūdžio pasiekimus Wissenshaft des Judentums srityje, programoje integravo vokiškąjį švietėjišką ugdymo vizijos projektą, sąlyginai vadintiną Bildung. Tuo tarpu tradicionalistinės žydų bendruomenės daugumos lyderiai rabinai, dėjo pastangas stiprinant tradicinį rabinišką studijavimą, nepaisydami carinių suvaržymų. Rabinistinė mokykla įsteigta Salanterio Vilniaus periodo pabaigoje (1848 m.) kai jis jau buvo atidaręs savo musar studijų namus, o uždaryta 1873 m. kaip pasekėjai patys inicijuodavo patiems ruošti profesionalius rabinus. Musar projektas, ugdė asmeninį moralinį jautrumą, buvo siekinys spręsti egzistuojančias socialines problemas edukacinėmis priemonėmis, kiekvienam asmeniškai įsipareigojant bet kokia kaina laikytis Toros. Projektas laikytinas ne tradicionalistinio „seno“ kova su švietėjišku progresistiniu „naujumu“, kiek edukacine alternatyva vokiškosios pakraipos maskilim Bildung paradigmai.

ENThe great Litvak yeshivas in the 19th century were partly an attempt by the rabbinic intelligentsia to overcome the crisis of the rabbinate and Talmudic studies related to the crisis in the government structures of Jewish communities in the late 18th and the early 19th centuries, part of which was the threat posed by the Hasidic movement. In the first half of the 19th century, the enlightenment ideology of the Russian Jewry identified social problems with moral ones and search for solution through educational reforms. The tsarist administration sought to solve the social problems of the Jews by means of their moral re-education, which would change their social lifestyle. The early Jewish educators in Russia oriented towards the achievements of the educational movement of the German Jewry in the area of Wissenshaft des Judentums and integrated in their programme the German vision of the educational project, which may be relatively called as Bildung. Meanwhile the rabbi leaders of the majority traditionalist Jewish community invested their efforts into strengthening the traditional rabbinic studies despite the tsarist restrictions. The Mussar project trained personal moral sensitivity and was an attempt to solve the existing social problems by educational means, when everyone took a personal obligation to observe Torah at any cost. The project should be regarded not as a struggle between the nationalist “old” and the enlightened progressive “new” but rather as an educational alternative to the German Bildung paradigm of the maskilim.