Kairieji jaunahėgelininkiai: tarp romantizmo ir diktatūros. Politinio radikalizmo ideologijų formavimasis kairiųjų jaunahėgelininkių sambūryje
LTŠis darbas nėra skirtas dar vienai istorinio materializmo koncepcijos atsiradimo analizei, kurios sudėtine dalimi yra ir radikalios politinės revoliucijos idėja. Čia nebus bandoma atkurti ir pačios politinės revoliucijos idėjos raidos. Ir nesiekiama išanalizuoti, kaip susiformavo politinės partijos idėja. Šioms problemoms yra skirta daug knygų, tyrimų; vyksta intensyvios diskusijos ir teikiamos įvairios argumentacijos. Mano darbo užduotis – parodyti, kaip užgimė ir kokia logika vadovaujantis susiformavo politinio radikalumo poreikis, greitu laiku transformavęsis į radikalias ideologijas, kurios XIX a. pabaigoje ir XX amžiuje tapo esminėmis ir nulėmė daugelio istorinių procesų eigą. Taigi šis darbas yra skirtas radikalių politinių doktrinų susiformavimo priežastims ir raidos istorijai. Savo knygoje nesieksiu problemą tirti genetiškai, t. y. priežasties pasekmės logika, čia daugiau dominuos savotiška asmenybių raiškos bei jų transliuojamų idėjų, o taip pat politinių, ideologinių bei kultūrinių sąlygų raiškos tyrimo konsteliacija. Šios knygos tikslas yra atskleisti kairiųjų jaunahėgelininkių argumentų seką parodant, kaip XIX a. pradžioje jų lankomų Berlyno „Daktarų“ ar „Kavos“ klubų, o po to ir „Laisvųjų“ klubo diskusijų terpėje užgimė arba įgijo praktinės teorijos kontūrą bene pagrindinės radikaliosios būsimojo XX amžiaus politinės ideologijos bei teorijos. Apie tai užsimena ir Eric’as Luftas teigdamas, kad beveik visų ideologijų ištakos, kurios yra svarbios XX amžiuje, užgimė kairiųjų jaunahėgelininkių raštuose.Šiame darbe pagrindiniu uždaviniu matau analizę kultūrinės filosofinės terpės, kurios filosofiniu pagrindu tapo Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio filosofija, o praktiniais vykdytojais – jo išugdytos mokyklos atstovai – kairieji jaunahėgelininkiai. Šioje terpėje po Hegelio mirties įsivyravo audringų ir chaotiškų diskusijų metas, davęs pradžią ir galutinai suformavęs atsiradimo prielaidas keletui ryškių ir radikalių politinių doktrinų: komunizmui, anarchizmui, sionizmui… [...].Sulaukiau iš daugelio savo kolegų replikų, kuriomis abejojama, ar Lietuvoje tai bus įdomu ir kam tai išvis reikalinga? Atsakysiu paprastai – šis tyrimas, nors ir nėra tiesiogiai sietinas su dabartimi ir tuo labiau su mūsų lietuviškąja dabartimi, yra politiškai ir kultūriškai aktualaus pavyzdžio analizė. Mes dažnai net nepastebime, kaip tarpusavyje diskutuodami, samprotaudami apie dabarties realijas žvelgiame į jas pakankamai banaliai: neistoriškai, ideologiškai siaurai ir labai pragmatizuotai. Iš esmės tai agresyvaus racionalumo (subanalinto ir kaimietiškai trumparegiško, o tai jau lietuviškos realybės kasdienybė) apraiška. Todėl tiems, kam Lietuvoje kairiųjų jaunahėgelininkių skleistų idėjų tyrimai gali atrodyti neaktualūs ar pavėluoti, sakyčiau, kad epistemologinis jų idėjų ir veiklos suvokimas šiandien galėtų padėti skaitytojui suprasti daugelio tolimesnių radikalių ir dramatiškų politinių įvykių logiką bei XX a. ir net daugelį XXI amžiaus radikalių argumentų. Nesuvokus Vormärz epochos filosofinės politinės problematikos, labai sunku, o gal ir neįmanoma susigaudyti šiuolaikinėje politinėje situacijoje [Iš Pratarmės].
ENThe monograph is devoted to the analysis of philosophical, religious and political conflicts, which existed among the first generation of Hegel’s followers. The left-wing Young Hegelians constituted neither a united nor systematically organised intellectual trend. It was just a group of intellectuals, journalists and philosophers, who derived their views from the philosophy of Georg Wilhelm Friedrich Hegel. Many of the left-wing Young Hegelians were merely active publicists, who commanded public attention by harsh and sometimes even aggressive statements about the state and church. In reality, the representatives of the trend being radically averse to the existing order aimed at fairly realistic targets, i.e. at establishing a constitutional monarchy where the norms of law would become essential in the regulation of political, economic and cultural relations of society, and where the will of the king would be actually restricted by and subject to law. We see constant attempts to bypass, shy away and forget the contribution of the left-wing Young Hegelians to modern ideologies. In many respects, this is done as a conscious endeavour to go beyond the field of fragile but passionately promoted and disseminated principles, attitudes and subtle observations, which were incompletely perceived by the left-wing Young Hegelians themselves, and as an attempt to act and speak in a way as if, after Hegel, there was a brief confusion in the philosophical field. Later Marx and Marxism came into being, as if, alongside Marxism, no other political or social concepts, which had been developed under the influence of Hegel, or other parallel philosophical projects, had existed.The ‘club’ of intellectuals, which served as a place for discussion for the left-wing Young Hegelians, brought to light and presented numerous modern problems from the perspective, which permits a different assessment of the current highlights of political life. Eventually, in the tireless battle of modern technologies, which I think is a mere political battle under the guise of values seen through the prism of the left-wing Young Hegelians, it will be possible to avoid a poorly-formed and sometimes artificiallyemphasised contrast between the left and the right radicalism. Their origins and some focal values have a number of similarities and commonalities, which are attributable to the outcomes of the Vormärz epoch. As György Lukács said, it was necessary to clarify the ‘historical coordination’ in respect of the entire left-wing Young Hegelian movement, the diversity of relations between its representatives, and particularly the diversity of their positions. Having briefly glinted in Germany and generated ideological arguments for both leftists and rightists (maybe even having provided them with the true meaning of the left and the right, which we tend to give to political ideologies nowadays), a decade later the left-wing Young Hegelianism melted into other, maybe more practical or simply more vigorous, movements and ideas.
