Kultūra čia ir dabar: penkios esė
LTLietuvoje įvykus revoliucijai, per trisdešimt metų beveik nepasirodė tekstų, kuriuose būtų teoriškai nagrinėjami ir įtvirtinami viešojoje sąmonėje naujosios santvarkos pagrindai. Neįtikėtina, nors ir akivaizdu, kad žmonės vis dėlto pajėgia gyventi giliausio socialinių, politinių, kultūrinių prasmių lūžio, vakuumo ir didžiulės anomijos sąlygomis. Tačiau taip ir liko neapmąstyta, kas gi mums nutiko ir kas darosi toliau. Ar apie svarbiausius dalykus apskritai kas nors mąsto? Ar mūsų visuomenėje yra teorinis mąstymas, kur jis, kokie yra jo buvimo sociologiniai ir instituciniai pagrindai? Kur yra mūsų valstybės smegenys ir ar ji apskritai jas turi? O gal šis organizmas veikiau panašus į amebą, instinktyviai reaguoja į dirgiklius – vengia ir traukiasi arba simpatizuoja ir glaudžiasi? Išmintis nepastovi ir aiškiai neapibrėžiama, ji nusistovi vis susidarančių įtampų lauke, yra santykinė ir dinamiška. Judant minkštosios, topologinės logikos takais, reikėtų išskirti svarbiausias ašis, kuriose išsidėsto lietuviškosios išminties ir kvailybės konfigūracijos. Užčiuopus šias ašis, pasirodytų, kad ir mes patys esame įsipynę į jų tinklą, kuriame nėra vietos meta- ar ekstra-pozicijai, kad tai situacinis, monadinis, egzistencinis hermeneutinis apmąstymas. Šio teksto autorius ir skaitytojas atsidurtų tartum priešais veidrodį: tekstas kvalifikuotų taip pat ir juos, neleisdamas likti nepriklausomais nuo nužymėtų taškų, kurie kartu yra ir į juos žvelgiančios akys.
ENThe book comprises five essays written between2007and2020 and performing critical analyses of Lithuanian cultural and social phenomena. In these essays, the author applies and elaborates the principles of the hermeneutic philosophy of culture he works on at large. All essays have been revised and updated. The essay “The Virtue of Wisdom. In principle and in fact” draws on the Catholic notion of cardinal virtue and wisdom (prudentia) to examine a range of phenomena of public consciousness, placing them on the axes of principle/ reality, principle / pragmatism, pragmatism/ utopia, utopia / cynicism, and utopia / scepticism. The essay “The Virtue of Wisdom. In principle and in fact” examines the work of the media as the metaphysical machine which produces social knowledge and intervenes into the everyday experience, transforming it. The analysis draws attention to the specific tits that the crisis of representation, observable on the world-wide scale, acquires in Lithuania. It also shows what structure of contemporary sociocultural space the media reveals and how this rearranges ( first of all, horizontalises) all cultural codes.The same approach is taken in the essay “A Barely Literate Culture: A Sociocultural Study” to examine book publishing in the humanities and social sciences, showing the dysfunction of interactions between the major agents of the field (the author or translator, the publisher, and the reader and buyer) and looking into the causes of this dysfunction and its consequences. The essay “What is the Party in Lithuania? Notes of a dilettante” analyses the eidetic genesis of political parties in the post-Soviet Lithuania, the specificity of their embodiment, their current state, and the perspectives for their further development. The analysis looks into the hybrid and symbiotic character of the Lithuanian democracy and its essential deformations. In the background of the author’s descriptions of these phenomena of contemporary Lithuanian culture yet without taking them further, the essay “ The Matter of Taste”projects a kind of an “aesthetic utopia” which envisions the crystallisation of the essential imponderabilities – taste and wisdom – for the future of society and culture.
