Poetinio teatro vizija Balio Sruogos "Pavasario giesmėje"

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėPoetinio teatro vizija Balio Sruogos "Pavasario giesmėje"
Kita antraštėVision of poetic theatre in "Spring Canto" by Balys Sruoga
AutoriaiMartišiūtė, Aušra
ŠaltinisSambalsiai: studijos, esė, pokalbis / sudarytojos: Aistė Birgerė, Dalia Čiočytė Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. P. 253-272.
Reikšminiai žodžiai
LTPoetinis teatras; Dramos; Sinkretiškumas; Vizijos; Pasaulėjauta; Vaizduotė; Kuriantis žmogus; Poetinė drama; Poetinis-romantinis teatras; Teatrinis; Mitas; Teatro atnaujinimas; Teatro vizija
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje tyrinėjama problema, – Sruogos teorinių teatro idėjų realizavimas konkrečiame dramos kūrinyje. „Pavasario giesmėje“ įkūnyta teatro vizija leidžia teigti, kad Sruoga ateities teatrą supranta kaip sinkretinį teatrą, kuriame poetinė personažų kalba, scenografija, muzika ir kitos teatro išraiškos priemonės yra lygiavertės. „Pavasario giesmė“ patvirtina ir kitą svarbų Sruogos teiginį – „idėjos turi plaukti iš emocijų“. Emocinį „Pavasario giesmės“ pagrindą sudaro Sruogos naudojamos įvairios teatro išraiškos priemonės, detaliai aprašytos remarkose. Poetinės kalbos įspūdį, personažų išgyvenimų niuansus sustiprina ar toliau tęsia muzika, vaizdai, personažų mizanscenos, etc. „Pavasario giesmės“ veiksmo pagrindas, - įvykiai, dramatiški personažų tarpusavio santykiai, ypač elgesio motyvai Sruogos sukuriami taip, kad išryškėtų jų nevienaprasmiškumas, neaiškumas, paslaptingumas. Sruoga siekia, kad kūrinys keltų ne tik emocijas, bet ir iš jų išaugančią minties, idėjų įtampą, ieškant aiškios prasmės tarp estetinėje kūrinio tikrovėje persipinančių priešybių: gėrio ir blogio, grožio ir bjaurumo, etc. Štuthofo koncentracijos stovykloje sukurta „Pavasario giesmė“, įkūnija Sruogos ateities teatro viziją, ir teigia žmogaus, ypač kitokio, neįprasto, ar net nepriimtino, vertę [Iš leidinio]

ENThe article examines the problem of realizing Sruoga’s theoretic theatre ideas in a particular drama work. Theatre vision embodied in “Pavasario giesmė” [The spring song] allows one to claim that Sruoga sees future theatre as syncretic theatre, where poetic language of characters, scenography, music, and other means of theatrical expression are equal. “Pavasario giesmė” also confirms another important claim of Sruoga: “ideas must flow from emotions”. Emotional basis of “Pavasario giesmė” consists of various theatrical means of expression utilized by Sruoga and described in detail in remarks. The impression of poetic language and the shades of characters’ experiences are continued by music, images, charcters’, mis en scenes. The foundation of action expressed in “Pavasario giesmė” is the events and dramatic relations between characters; behavioural motives are constructed by Sruoga to highlight their multi-nature, evasiveness, mysteriousness. Sruoga seeks not only to evoke emotions with his work, but also to thoughts, create a tension of ideas stemming from the quest for a clear meaning between contradictions, which become entangled in aesthetic reality of the play: evil and good, beauty and ugliness and so on. “Pavasario giesmė“,written in Stutthoff concentration camp, embodies Sruoga’s vision of future theatre and stresses the worth of an individual, especially other kind, unusual, or even unacceptable individual.

Mokslo sritis
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/1008
Atnaujinta2020-09-11 18:22:28
Metrika Peržiūros: 1