Mokinių mokymosi proceso įsivertinimo gamtos mokslų pamokoje konstravimas savivaldžiam mokymuisi

LTDisertacijoje tiriamas mokinių mokymosi proceso įsivertinimo konstravimas gamtos mokslų pamokoje, siekiant skatinti savivaldų mokymąsi. Tyrimas grindžiamas socialinio konstruktyvizmo ir socialinio konstrukcionizmo teorijų derme, leidžiančia atskleisti mokymosi kaip bendrakūros, patirties formavimo ir prasmių konstravimo procesus. Įsivertinimas suprantamas kaip dinamiškas, laike konstruojamas reiškinys, įgalinantis mokinius aktyviai reflektuoti savo mokymosi eigą, priimti sprendimus ir kurti asmenines mokymosi aplinkas. Tyrimas atliktas taikant veiklos tyrimo dalyvaujant strategiją, apimančią kokybinius metodus: pamokų stebėjimą, interviu, piešinių ir diskurso analizę. Disertaciniame tyrime, siekiant praktinių ir teorinių žinių sinergijos, empiriniai duomenys nuolat gretinti su mokslinės literatūros analizėmis. Veiklos tyrimo cikluose identifikuoti duomenys – radiniai gretinti su tyrėjos atliktų aktualių teorinių – pusiau sisteminių ir sisteminių literatūros apžvalgų duomenimis. Radiniai atskleidžia, kad gamtos mokslų pamokos kontekstas, pasižymintis tyriminiu pobūdžiu, eksperimentais ir refleksija, sudaro palankias sąlygas įsivertinimui kaip vertinimo kaip mokymosi proceso daliai. Sukurtas ekologinės įsivertinimo veikmės modelis, kuriame įsivertinimas įgyja personalizavimo, pastoliavimo ir socialinio teisingumo dimensijas. Disertacija prisideda prie vertinimo kultūros kaitos, siūlydama teorines ir praktines įžvalgas pedagogams bei švietimo politikos formuotojams. Reikšminiai žodžiai: mokinių mokymosi proceso įsivertinimas, savivaldus mokymasis, gamtos mokslų pamokos, veiklos tyrimas dalyvaujant.

ENThis dissertation explores the construction of students’ learning process self-assessment in science lessons, aiming to foster self-directed learning. The study is grounded in the integration of social constructivism and social constructionism, which enables the analysis of learning as a process of co-creation, experience formation, and meaning-making. Self-assessment is conceptualized as a dynamic, temporally constructed phenomenon that empowers students to actively reflect on their learning, make decisions, and develop personalized learning environments. The research employs a participatory action research strategy, incorporating qualitative methods such as lesson observations, interviews, drawing analysis, and discourse analysis. Data findings identified in the activity research cycles were compared with data from relevant theoretical semi-systematic and systematic literature reviews conducted by the researcher. The findings reveal that the context of science education, characterized by inquiry-based learning, experimentation, and reflection, provides favorable conditions for self-assessment as part of the assessment-as-learning paradigm. The study introduces a model of ecological self-assessment practice, in which self-assessment acquires dimensions of personalization, scaffolding, and social justice. This dissertation contributes to the transformation of assessment culture by offering theoretical and practical insights for educators and education policymakers. Keywords: self-assessment for school students' learning process, self-directed learning, natural sciences lessons, participatory action research.