Mirtis ir rašymas lietuvių prozoje: J. Biliūnas, J. Aputis, S. Parulskis

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Prancūzų kalba / French
Title:
Mirtis ir rašymas lietuvių prozoje: J. Biliūnas, J. Aputis, S. Parulskis
Alternative Title:
La mort et l’écriture dans la prose lithuanienne: J. Biliunas, J. Aputis, S. Parulskis
Authors:
Keršytė, Nijolė
In the Journal:
Semiotika. 2021, 16, p. 275-336
Keywords:
LT
20 amžius; Algirdas Julius Greimas; Edgaras Morinas; Jonas Biliūnas; Juozas Aputis; Sigitas Parulskis; Filosofija / Philosophy; Lietuvių literatūra / Lithuanian literature; Mirtis / Death; Proza / Prose; Semiotika / Semiotics.
Summary / Abstract:

LTRemiantis antroposemiotine prieiga (Edgaro Morino ir Algirdo Juliaus Greimo darbais) keliamas klausimas apie mirties nagrinėjimo literatūroje galimybes: kaip rašoma mirties perspektyvoje ir kaip suvokiamas pats rašymas? Teorinius svarstymus lydi praktinė analizė, kuria tiriama, kaip lietuvių literatūroje per tris skirtingas rašytojų kartas – Jono Biliūno, Juozo Apučio, Sigito Parulskio – keitėsi literatūrinio rašymo savivoka ir kaip ji susijusi su mirties įsisąmoninimu. Tyrimas parodė, kad individo santykis su mirtimi – tiek egzistencinis, tiek diskursyvinis – tiesiogiai determinuotas jo santykio su kolektyvu. Lygiai taip pat literatūrinė savivoka priklauso nuo rašančiojo santykio su savo bendruomene. Tai leido suabejoti Greimo semiotikoje paplitusia nuostata, esą kategorija /gyvastis vs mirtis/ generuoja tik individualų semantinį universumą. Be to, tyrime atsisakyta gyvasties / mirties priešpriešą laikyti vien logine, redukuojama į buvimo / nebuvimo priešpriešą, kaip tai daroma semiotikoje, antropologijoje, klasikinėje filosofijoje. Sekant Martinu Heideggeriu, ji laikoma egzistencine, nuo laiko patirties neatsiejama kategorija. Individualios (ne vien universalios) mirties sąmonės ir jos kuriamo diskurso nagrinėjimas parodė, kad laikas – atmintis ir jos įžodinimas – nėra atsitiktinis elementas, jis konstituoja naratyvinio diskurso poetiką. Raktiniai žodžiai: mirtis, rašymas, atmintis, antropologija, Greimo semiotika. [Iš leidinio]

DOI:
10.15388/Semiotika.2021.16
ISSN:
2424-547X
Subject:
Related Publications:
  • Diagnozė: tarpas : kartos portretas rašytojo akimis / Jurga Katkuvienė. Kultūros barai. 2003, Nr. 4, p. 33-35.
  • Mirties šokis Antano Vaičiulaičio novelistikoje / Žydronė Kolevinskienė. Būties harmonijos ilgesys / sudarytoja Laimutė Tidikytė Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006. P. 122-128.
  • Mirtis kaip siužeto "genas" / Neringa Klišienė. Gimtasis žodis. 2006, Nr. 6, p. 12-18. 2006, Nr. 7, p. 15-18.
  • Mitinis literatūros matmuo / Kęstutis Nastopka. XX amžiaus literatūros teorijos / sudarytoja Aušra Jurgutienė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 139-159.
  • Pasakojimo pramanai / Nijolė Keršytė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 509 P.
  • Tarp cinizmo ir ilgesio : Sigito Parulskio paradoksai / Vita Tamoliūnaitė. Darbai ir dienos. 2005, t. 42, p. 129-150.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/100278
Updated:
2023-04-11 16:11:44
Metrics:
Views: 9    Downloads: 2
Export:
Download