Salomėjos Nėries kūryba teatre

LTSalomėja Nėris nerašė kūrinių teatro scenai, tačiau įvairių teatrų repertuaruose jos vardas pasirodė ne kartą. Straipsnio tikslas – apžvelgti visus poetės kūrybos pastatymus profesionaliajame teatre. Pirmojoje straipsnio dalyje nagrinėjami S. Nėries poetinių pasakų pastatymai. Daugiausia dėmesio skiriama poemos „Eglė žalčių karalienė“ pastatymams lėlių teatruose, kuriuos režisavo Mykolė Krinickaitė, Balys Lukošius, Stasys Ratkevičius. Taip pat aptariamas ir Rimanto Driežio kamerinis spektaklis „Sigutė“ (1994), sukurtas pagal S. Nėries „Našlaitę“. Antroji straipsnio dalis skirta penkiems dramos teatro spektakliams pagal poetės kūrybą. Daugelis jų buvo skirti poetės jubiliejinėms gimimo datoms paminėti. Pasak straipsnio autorės, net du geri poezijos spektakliai, rampos šviesą išvydo 1974 metais. Pirmasis jų – Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre Vilniuje Stefos Nosevičiūtės režisuota „Sesuo žydrioji“. O Šiaulių dramos teatre režisierė Aurelija Ragauskaitė tuo pat metu pristatė poetinę-dokumentinę improvizaciją scenai „Kaip žydėjimas vyšnios…“. Nors abu spektakliai kurti tos pačios medžiagos – S. Nėries poezijos pagrindu, bet jie buvo visiškai saviti ir skirtingi. Vėl naujai S. Nėries eilės skambėjo 1984 m. Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre sukurtame spektaklyje. Tai buvo Sauliaus Šaltenio „Tėvynės ilgesio dainos“ (rež. Dalia Tamulevičiūtė), kurį sudarė dvi dalys: pirmojoje – S. Nėris, antrojoje – Pauliaus Širvio poezija. Straipsnio autorės nuomone, dramos teatruose buvo kuriami poetės poezijos spektakliai artimesni moterims kūrėjoms.

ENSalomėja Nėris did not write plays for the stage, but her name appeared in repertoires of various theater companies on several occasions. The goal of the article is to review all stagings of this poet’s works in professional theaters. In the first part of the article, the author examines stagings of S. Nėris’ poetic fairytales. Most attention is devoted to stagings of the poem “Eglė the Queen of Snakes” (Eglė žalčių karalienė) in puppet theaters, the plays were directed by Mykolė Krinickaitė, Balys Lukošius, Stasys Ratkevičius. Also, the article discusses Rimantas Driežys chamber performance “Sigutė” (1994), created on the basis of S. Nėris’ piece “The Orphan” (Našlaitė). The second part of the article is devoted to five drama theater plays inspired by the poet’s works. Many of them were created to commemorate birth anniversaries of the poet. According to the author of the article, two good poetry plays saw the daylight in 1974. The first one was staged in Lithuanian National Academic Drama Theater in Vilnius – “The Blue Sister” (Sesuo žydrioji) directed by Stefa Nosevičiūtė. Meanwhile, in Šiauliai Drama Theater, the director Aurelija Ragauskaitė presented poetic-documentary stage improvisation “As the blossom of cherry…” (Kaip žydėjimas vyšnios…). Although both plays were inspired by the same material they were entirely unique and different. S.Nėris’ poems sounded afresh in 1984 in the play staged at the Lithuanian National Youth Theater. The play was Saulius Šaltenis’ “The Songs of Homesickness” (Tėvynės ilgesio dainos) (dir. Dalia Tamulevičiūtė), which consisted of two parts: the first one was composed of S. Nėris’ and the second one of Paulius Širvys poetry.