Grafų Čapskių ginklų kolekcija Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose
LTStraipsnyje plačiau kalbėsime apie vadinamąją lietuviškąją Čapskių giminės liniją, kurios tėvonija buvo Kėdainiai, paveldėti iš Veronikos Radvilaitės, ištekėjusios už Gdansko kašteliono Pranciškaus Stanislovo Kostkos Čapskio. Prisiminsime grafų Čapskių šeimos atstovą Adolfą Čapskį, kuris išsaugojo garsios giminės sukauptą ginklų kolekciją, aplinkybes, kuriomis kolekcija pateko į Vytauto Didžiojo karo muziejų, susipažinsime su apsauginiais, šaunamaisiais, ilgageležčiais, ilgakočiais ir smogiamaisiais ginklais. Iškilus šios giminės palikuonis Adolfas Čapskis (1819–1883) – žinomas Lietuvos dvarininkas, karininkas, aktyvus visuomenininkas. Jis mokėsi Varšuvoje, o 1833 m. išvyko į Berlyną ir tęsė studijas gimnazijoje bei universitete3. Drauge su broliu Marijonu baigė aukštuosius mokslus Berlyno dailės akademijoje, tačiau dailės istorijoje abu charakterizuojami kaip mažai žinomi, nes akivaizdu, kad meninė veikla nebuvo jų svarbiausias prioritetas. 1843 m. A. Čapskio gyvenime įvyko lemtingas posūkis: kariuomenės parade ties Kėdainiais jis įžeidė carą Nikolajų I, dėl to buvo paskirtas į žemesnes pareigas (kareiviu) ir ištremtas į Kaukazą. Po ketverių metų, 1847-aisiais, grįžęs į Lietuvą, vedė Mariją Gorskaitę ir apsigyveno jos dvare Beržėnuose, Šiaulių apskrityje (Ipolito ir Barboros Šemetaitės Gorskių duktė, ištekėdama už A. Čapskio, Beržėnų dvarą gavo kaip kraitį). Netrukus jie įsigijo Juozapavo dvarą, esantį Telšių rajone. 1849 m. A. Čapskis buvo išrinktas Telšių apskrities, o 1855 m. – Kauno gubernijos bajorų maršalka [p. 36].
ENFamous noble family Hutten-Chapski (Čapskis) has collected a very valuable art and weapons collection. German surname Hutten was changed when Hutten ancestors moved to Poland. This paper presents the Lithuanian family line of the counts Chapski, their collection and circumstances of its purchase. In the year 1847, Adolfas Čapskis (Chapski), a descendant of this family, married Marija Gorskaitė and settled down in her manor of Beržėnai. He was famous for educative innovations and for his ancient weapons and artworks collection. The last owner of this outstanding collection was Jadvyga PetuliekaitėČapskienė. In the early 20th century, the collection has been transferred to Vytautas the Great War Museum. In 1933, archives of the War Museum contained a document that read: “The War Museum is establishing a collection of history of weapons. Everyone, who has any ancient or out of use weapons are welcome to contact the War Museum with your offers…” On May 1933, Vladas Nagevičius, a founder of the War Museum, was informed that the countess Jadvyga Čapskienė has been heiress of both ancient weapons and armor collection. However, due to some financial difficulties, the whole collection had nearly been sold to Sweden for 7000 Litas. After complicated and persistent negotiations, the collection stayed in Lithuania.The document from the year 1933 testifies us that both countries had reached a consensus by making a list of all the property that was received from the countess Jadvyga Čapskienė. Therefore, all the weapons and armor from the collection were transferred to the War Museum in Kaunas. The list that I have already mentioned contained of 72 different kinds of weapons and armor. The collection that was obtained from countess Jadvyga Čapskienė can be classified to defensive weaponry, firearms, long-bladed weapons, long-handled weapons, swords, daggers, backswords, and scimitars. The collection of a few generations of the counts Chapski is very valuable and it enriched the compendiums of Vytautas the Great War Museum. The presented by us part of this collection acquaints with weapons evolution as well as with the cultural aspirations of our nobility.
