Наименования людей, занимающихся отхожими промыслами, в старообрядческих говорах Латгалии (аксиологический аспект)

• Names of People Doing Seasonal Work in Old Believers’ Patois of Latgale (Axiological Aspect)
• Išvykstančių uždarbiauti asmenų pavadinimai Latgalijos sentikių šnektose (aksiologinis aspektas)

LTStraipsnyje analizuojami išvykstančių uždarbiauti sentikių pavadinimai burlak ir zimogor. Pateikiami istoriniai duomenys apie vis dažnesnį Latgalijos sentikių išvykimą uždarbiauti XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje bei jų išvykimo vietas (istorikės A. Zavarinos, tarybinės istorijos enciklopedijos ir kt. duomenys ). Panaudojami sentikių atsiminimai apie uždarbiavimą, dabartinių autorės vadovaujamų dialektologinių ekspedicijų Latgalijoje duomenys, ištraukos iš rašytojų kūrinių apie sentikius uždarbiautojus. Analizuojama žodžių semantikos raida ir dabartinė vartosena. Šių leksemų vartojimo suaktyvėjimas pastebimas devintajame dešimtmetyje ir 2003–2004 metais, tai susiję su pasikeitusiomis visuomenės gyvenimo sąlygomis. Autorė priima šių žodžių kilmės aiškinimo versijas etimologų V. I. Dalio, M. Fasmerio, A. G. Preobraženskio, P .J. Černych darbuose ir siūlo savo versiją. Sentikių šnektų medžiaga gretinama su įvairių teritorijų tarmių žodynų medžiaga. Latgalijos sentikių šnektose leksemos burlak ir zimogor skirtingai nei visose kitose šnektose neįgauna neigiamų reikšmių. Vertinamųjų reikšmių sfera šioje leksinėje grupėje susijusi su archetipine opozicija rusų kultūroje savas – svetimas ir atspindi subetnoso kalbos pasaulėvaizdį: neigiamai vertinami svetimi, teigiamai – savi. Straipsnyje pateikiami duomenys apie šių leksemų skolinimąsi kitose kalbose ir jų nekodifikuotose posistemėse (latvių, lietuvių, lenkų, suomių). Sentikių požiūris į save ir požiūris iš šalies nesutampa. Tokiu būdu darbo samprata pasirodo kaip svarbi pasaulio modelio dalis, lemianti veiklos imperatyvus , formuojanti visuomenės idealus. [Iš leidinio]

ENThe article analyses names of Old Believers leaving for work burlak and zimogor. It presents historical data about still more frequent departure of Latgale Old Believers to work at the end of the 19th century and the beginning of the 20th century and destinations (data of the historian A. Zavarina, the Soviet History Encyclopaedia, etc.). Remembrances of Old Believers about work, data of current dialectological expeditions in Latgale headed by the author and extracts from written works about Old Believers doing seasonal work are used. Development of semantics of the words and their modern usage are analysed. Activation of use of these lexemes is noticeable in the 1990s and in 2003-2004 due to changing conditions of life. The author accepts the versions of interpretation of the origin of these words proposed by Dal, Fasmer, Preobrazhensky and Chernykh and offers her own. Materials of Old Believers’ patois are compared with materials on vocabularies of dialects of various areas. In Old Believers’ patois of Latgale the lexemes burlak and zimogor do not acquire negative meanings, unlike in all other patois. The sphere of valuating meanings in this lexic group is related to the archetypal opposition of the relative vs. the stranger in the Russian culture and reflects the linguistic outlook of the subethnos: strangers are evaluated negatively while relatives – positively. The article provides data about loans of these lexemes in other languages and their non-codified subsystems (Latvian, Lithuanian, Polish and Finnish). The attitude of Old Believers towards themselves and the external opinion do not coincide. Hence, the concept of work seems to be an important part of the global model defining imperatives of activities and shaping ideals of the society.