Zenono Dučmano “Karo metų dienoraštis"

LTPer tris Juozo Balčikonio gimnazijos Istorijos muziejaus egzistavimo dešimtmečius fonduose susikaupė nemaža įvairios rankraštinės medžiagos. Muziejuje saugomi buvusių mokinių - diplomato Stasio Antano Bačkio (kardinolo Audrio Juozo Bačkio tėvo) laiškai ir atsiminimai, JAV gyvenusio publicisto ir literatūros kritiko Algirdo Titaus Antanaičio laiškai ir autografuotos knygos, Floridoje gyvenančios vaikų rašytojos Vandos Tamašauskaitės-Fran-kienės-Vaitkevičienės archyvas, rašytojos Halinos Didžiulytės-Mošinskienės iš Brazilijos atsiųsti Gimnazijos laikų dienoraščio fragmentai bei atsiminimai, buvusio chemijos ir fizikos mokytojo Venanto Morkūno atsiminimų stori sąsiuviniai ir kt. Kad šia medžiaga būtų lengviau naudotis, didelė dalis atsiminimų perrašyta į aštuonias mašinraščio knygas. Išskirtinę vertę turi Panevėžio valstybinės berniukų gimnazijos (dabar Juozo Balčikonio gimnazija) mokinio, 1944 m. pasitraukusio į Vakarus ir gyvenančio Klivlende (JAV) - Zenono Dučmano „Karo metų dienoraštis" [p. 109].

ENAmong other documents of manuscript heritage kept at the History Museum of Panevėžys Juozas Balčikonis Gymnasium, of exceptional value is considered "Karo metų dienoraštis" by Zenonas Dučmanas, a former student of Panevėžys State Boys' Gymnasium (now Juozas Balčikonis Gymnasium), who emigrated westwards and lives in Cleveland (the USA). In 435 note-book pages, in chronological order the author describes experiences suffered together with other Lithuanian patriots retreating from the approaching second Soviet occupation. Expecting that Americans wouldn't let the Soviets occupy Lithuania for the second time, poorly armed youths fought hopelessly in the ranks of "Tėvynės apsaugos rinktinė" (Homeland Defence Special Team) against the units of regular Soviet Army. In the diary (from July 22, 1944 to June, 1949) there are described episodes of battles and deaths, also retreating from Lithuania, wandering through Germany, looking for the family and life at the camp for the D.P. (displaced persons) as well as finding a "temporary" refuge in the USA, which has lasted for six decades. The young generation has to be acquainted with this document, which was entrusted to the Museum for safekeeping and which reflects the tragic fate not only of Zenonas Dučmanas, but also of thousands of our compatriots.