Panevėžio teatras karo metais
LTTeatro istorijos periodizacijoje išlikęs terminas „karo metai" turbūt iš inercijos kartais vis dar reiškia tą patį, kas sovietmečiu buvo vadinama „Didysis tėvynės karas", t. y. laikotarpį nuo 1941 m. birželio 22 d. iki 1944 m. gegužės 9 d. Tačiau jau laikas kalbėti pasaulyje priimta terminologija: Antrasis pasaulinis karas Europoje prasidėjo 1939 m. rudenį, rugsėjo 1 d., pasirašius Molotovo-Ribbentropo susitarimą, kai Vokietijos ir Sovietų sąjungos kariuomenės įžengė į Lenkijos teritoriją. Vokiečiai užėmė vakarinę Lenkijos dalį, rusai - rytinę, t. y. Vilniaus kraštą ir Vilnių. Vilniaus krašto gyventojai jau tada susidūrė su pirmąja sovietinės okupacijos banga ir patyrė pirmąsias stalinines represijas. Po poros mėnesių gerokai nusiaubtas Vilnius buvo prijungtas prie Lietuvos, o 1940 m. birželio 15 d. „karo metai" visu baisumu užgriuvo visą mūsų kraštą - nepriklausoma Lietuvos valstybė buvo likviduota. Daugumai mūsų gerai žinoma, kas tuo metu vyko sovietų okupuotoje Lietuvoje. 1941 m. birželio 22 d. Lietuvą okupavo nacistinė Vokietija ir išbuvo Lietuvos teritorijoje ligi 1944 m. rudens, kai per Lietuvą vėl persirito frontas - šį kartą vakarų kryptimi. Todėl ir Panevėžio teatro atidarymui 1940 m. režisieriaus Juozo Miltinio paruoštas spektaklis Nikolajaus Pogodino „Sidabrinis slėnis" laikytinas karo metų produktu, iš vieno štabo visiems teatrams duoto prievartinio įsakymo vykdymu, o ne „lietuvių tarybinio teatro" ar „socrealistinio meno" pradžia - ta pradžia tada pasibaigė vos prasidėjusi... Tačiau teatras Panevėžyje buvo atidarytas [p. 41].
