Pirmasis Panevėžio dramos teatro dešimtmetis
LTJau pirmaisiais metais Miltinis pradėjo įgyvendinti (tai tęsė ir visą aptariamąjį dešimtmetį) strategiškai svarbius uždavinius: ugdė aktorius (tuo dešimtmečiu, greta jau minėtų, ryškiai brendo tokios asmenybės kaip: Henrika Hokušaitė, Regina Zdanavičiūtė, Eugenija Šulgaitė, Gediminas ir Vytautas Karkos, Roma Mikalauskaitė, Jadvyga Matulytė, Stasė Breivytė Surkevičienė, pradėjo reikštis Algimantas Masiulis, Donatas Banionis ir kiti, jaunesni aktoriai); telkė žiūrovus, brandino jų meilę teatro menui, ugdė estetinį skonį (rengiamos viešos spaudos konferencijos, spektaklių aptarimai ir kt.); aktoriai buvo priartinami prie bendruomenės (administruoja spektaklius, atlieka įvairius organizacinius darbus, važiuoja į rajonus organizuoti gastrolių, būna režisieriaus padėjėjais, direktoriaus pavaduotojais, direktorium: S. Kosmauskas, K. Vitkus); skatino aktorius reikšti savo kūrybiškumą (režisuoti pradėjo V. Blėdis, J. Alekna, šokius rengė, pradėjo fotografuoti spektaklius K. Vitkus, pjeses patikėjo skaityti S. Kosmauskui, grimuotis mokė puikiai piešęs J. Alekna); sekė savo aktorių augimą. Pats nustatydavo jų kategorijas. Aukščiausios kategorijos aktoriais pirmieji ir ilgam tapo V. Blėdis, J. Alekna, B. Babkauskas, M. Keturakytė; J. Miltinis buvo vienvaldis spręsdamas visas teatro problemas. Galėjo bet kurį teatro darbuotoją bet kuriuo metu atleisti, pažeminti ar paaukštinti pareigose. Tačiau, kaip rodo dokumentai, šiuo periodu jis buvo objektyvus; labai skatino aktorius dirbti su mėgėjų kolektyvais - kuo daugiau būti tarp bandančių kurti žmonių; įtraukė į teatro veiklą kitus miesto menininkus. Vienas jų - kompozitorius Antanas Belazaras, sukūręs muziką dvylikai Panevėžio teatro spektaklių; J. Miltinis, matyt, buvo jautrus žmogus, širdies kampelyje nešiojęs netgi meilę vaikams. [Iš teksto, p. 33-34]
