Kur kelias į analfabetų minią? - Gabrielės Petkevičaitės-Bitės požiūrio i lietuvių brandumą nepriklausomybei atspindžiai "Karo metų dienoraštyje" 1914-1919 m

LTDienoraštis skaitytojui siūlo daugybę temų, pradedant okupacinės vokiečių kariuomenės kariniais veiksmais, jų įvedama tvarka, žmonių reakcija į ją, baigiant okupantų kareivių vertinimu bei rašytojos asmeniniais išgyvenimais. Labiausiai mane sudomino Bitės požiūris į savo tautiečius, gyvenančius pakankamai atokioje provincijoje. Dienoraštis pradedamas rašyti 1914 m., baigiamas 1919 m. Šis laikotarpis labai svarbus lietuvių tautai ir jos valstybei. Į jį sutelpa vokiečių okupacija, rusų armijos bandymas grįžti, inteligentijos laviravimas tarp šių dviejų galybių ir galiausiai Lietuvos Tarybos sėkminga veikla bei 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Kaip jį išgyvena G. Petkevičaitė- Bitė? [p. 157].

ENAmong the writings of Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, a prominent educator, writer and teacher of the end of the 19th century and the beginning of the 20th century, we find a very interesting work - „Karo metų dienoraštis” (The Wartime Diary). This work reflects the writer‘s experiences in the Lithuanian provinces during World War I. For us it is especially interesting as it contains much Information about the mood of Lithuanian village people, their maturity to have their own stale at the time that was very important for Lithuania (the day of the declaration of independence was approaching). The author regretfully states that the majority of people unenlightened and did not understand the benefit of Science, they were not ready to take over the leadership. The period of provided a favorable environment for the spread of the most negative human traits. This tendency manifested itself in robbing the neighbours, collaboration with the invaders. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė believes that education is the main power able to change the people s understanding and to form higher aims — the mentality of a free, patriotic Citizen of his own state.