Karo medikų ekspedicijos po Vilniaus kraštą (1920 ir 1939 m.)

LT1920 m. rudenį Lietuvos kariuomenėje buvo suformuoti keturi „skrajojantieji“, t. y. mobilūs, sanitarijos būriai. Jų sudėtyje buvo gydytojų, medicinos seserų ir sanitarų (felčerių). Būrių tikslas – nemokamai teikti medicinos pagalbą Vilniaus krašto gyventojams. Susirūpinimą kėlė regione plitusios infekcinės ligos, tačiau iš raportų galima susidaryti įspūdį, kad lygiagrečiai būta ir kitų tikslų. Siekta, teikiant medicinos pagalbą, išžvalgyti krašte padėtį, apklausti žmones ir susidaryti įspūdį, kokios nuotaikos (prolenkiškos, prolietuviškos ar prosovietinės / prorusiškos) krašte tvyrojo. Lygiagrečiai buvo siekiama formuoti kuo pozityvesnį vietos gyventojų požiūrį į Lietuvos valstybę kaip į galimą politinės ateities alternatyvą. Taigi mobilūs medikų būriai, vykdami į Rytų Lietuvos regioną, turėjo kompleksą užduočių: a) susipažinti su sanitarine ir epidemiologine padėtimi; b) nemokamai teikti medicinos paslaugas; c) rinkti informaciją apie padėtį regione, politines nuotaikas, tautinę sudėtį, požiūrį į Lietuvos valstybę; d) teikti materialinę pagalbą išskirtinai skurstantiems (tam kiekvienas būrys iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus buvo gavęs po 10 tūkst. auksinų), nes vargingai gyveno dauguma lankyto regiono gyventojų; e) formuoti kuo palankesnį požiūrį į Lietuvos valstybę. [...]. [Iš teksto, p. 149-150]