Tekstai tekstuose - apie Icchoko Mero romaną "Ties gatvės žibintu"

LTStraipsnyje susitelkiama į intertekstinių sąsajų tinklą I. Mero romane Ties gatvės žibintu, tiriama, kaip šiame diskurse, funkcionuoja ištraukos iš kitų autorių kūrinių: J. Swifto Guliverio kelionių ,E. Raspe's Barono Miunchauzeno nuotykių, A. de Saint-Exupėry Mažojo princo. “Teksto tekste” retorinė sąranga pagrindžia Mero estetinę programą: kurti virš realybės pakylėtą vaizdą, siekti sudvigubinto pasaulio matymo – sąlygiško sąlygiškumo ir neabejotino tikrumo, kaip pasakytų J. Lotmanas. Nagrinėjamas kūrinys nėra atsiejamas nuo savo pirmtako – Mėnulio savaitės, bet jo perdirbinyje - „vaikiškame romane“ Ties gatvės žibintu labiau išryškėja mintis apie pasaulį gelbitnčio meno paskirtį ir priartėjama prie evangelinės nuostatos, kad “jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę” (Mt 18,3). Straipsnyje daroma išvada, kad šio romano originalumą lemia tarp autorinio teksto ir į jį įterptų citatų vykstąs dialogas, generuojantis naujas reikšmes ir įtraukiantis į savo erdvę ir patį romano skaitytoją kaip pasakojimo veikėją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tekstas; Teksto struktūra; Autorinė koncepcija; Intertekstualinės sąsajos; Intertextual relations; Authorial text; Different literary sources.

ENThis article focuses on the interplay of texts in I. Meras’ novel Ties gatvės žibintu [Under the Streetlight]. It looks at the use made of extracts from other authors’ works: J. Swift’s Gulliver’s Travels , E. Raspe's Baron Münchausen’s Adventures, A. de Saint-Exupéry’s Le petit prince. The rhetorical device of “Text within a text ” underpins Mer’s aesthetic program: to create an image lifted above reality, to seek a dual vision of the world: conditioned conditionality and definite certainty, as J. Lotman would say. The discussed work cannot be separated from its predecessor – Mėnulio savaitė [Moon’s Week], but in its reworking, the “children’s novel“ Under the Streetlight, the concept of art’s mission to improve the world is stated more clearly, approximating to the evangelical admonition that “unless you repent and become as children, you shall not enter the Kingdom of Heaven” (Matthew 18:3). The article concludes that the originality of this novel lies in the dialogue taking place between the author’s text and the interpolated quotes. This dialogue generates new meanings and draws the reader himself into the action, like another character in the plot.