Lietuvos pilietė iš Panevėžio

LTMąstydami apie lietuvių tautos sąmoningumo istoriją, nuolat esame grąžinami į XIX-XX a. sankirtą. Ir bandydami suvokti sunkų kelią nuo tautinės iki modernios visuomenės modelio, kuris, nepriklausomai nuo tautybės, pabrėžtų kiekvieno asmens vienodą žmogiškąją vertę, atsiremsime į Vincą Kudirką, Povilą Višinskį, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Bet remdamiesi atskiromis mintimis, pasakytomis prieš šimtą ar daugiau metų, visada turime matyti kontekstą. Skaityti ne paraidžiui, o jausti pasakyto žodžio dvasią, jo judėjimą į priekį. Atrodo, kad Gabrielės Petkevičaitės-Bitės programa, kad ir mažiau sutelkta, krislais išskaidyta publicistikoje, grožinėje kūryboje, dienoraščiuose, yra arčiausia tos linkmės, kurią renkasi susipratusioj i dabartinio žmogaus pasaulio dalis: išeities taškas yra asmuo, laisvi jo pasirinkimai ir įsipareigojimai [p. 17].

ENThe article concentrates on Gabrielė Petkevičaitė-Bitė s personality, focusing on her public activities, her works, her attitudes and views. The material is based on the works: „Karo meto dienoraštis” (The Wartime Diary), „Krislai“ (Motes), „Pasikalbėjimai“ (Conversations). Among different spheres of activities one can notice the same links, which arise from G. Petkevičiaitė-Bitė’s conscious choices, self-determination, inseparable from the Lithuanian political and cultural movement at the end of the 19th century, from the ideolgy of Vincas Kudirka and „Varpas“ (The Bell). Particular emphasis is laid on Bitė‘s public spirit, republican constants. The higher level of personality is inseparable from the everyday one, from the ability to take care of others, the weaker ones. Bitė‘s primary citizenship comes from home, from commitment to those who are the closest. Only from the primary basis of relationship with other people, man can rise and become a member of the highest structures of society. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė is an example of such coherence.