Šiuolaikinis menas Lietuvos televizijoje: agentai ir vaidmenų mainai

LTStraipsnyje aptariamos įvairios šiuolaikinio meno pristatymo televizijoje strategijos, tiesiogiai susijusios pirmiausia su meną pristatančiųjų vaidmenimis, televizinės medijos ir meninės praktikos pokyčiais. Teigiama, kad audiovizualiniam turiniui organizuoti įtakos turi tarp meno lauko ir auditorijos tarpininkaujantys agentai (žurnalistai, menotyrininkai, menininkai, kuratoriai, prodiuseriai, meno institucijos etc.). Remiantis Pierre’o Bourdieu meno sociologijos idėjomis, televizijos ir šiuolaikinio meno lauko bei jo dalyvių santykiai matomi kaip nuolatinės derybos dėl kūrybos viešinimo ir meno lauko dalyvių matomumo, socialinės prasmės ir meno vertės kūrimo, kultūrinio kapitalo kaupimo, vizualaus kultūrinės atminties archyvavimo, kitaip tariant – tinkamiausio meno reprezentacijos būdo, kurį lemia agento užimama pozicija nagrinėjamame lauke. Iliustruojant pavyzdžiais, analizuojamos kalbėjimo apie meną televizijoje ypatybės, šių laukų tarpusavio įtakos, kritinės praktikos, skirtingi formatai, atsižvelgiama į vadinamųjų agentų vaidmenį formuojant kintantį televizijos kaip informacinės ir kūrybinės priemonių statusą. Reikšminiai žodžiai: televizija, kultūros laida, audiovizualinė meno reprezentacija, lauko teorija, šiuolaikinio meno komunikacija. [Iš leidinio]

ENThe aim of this article is to briefly discuss the changing relationship between Lithuanian television and the contemporary art field, as well as the way that the content-producing agents in the field (journalists, art critics, artists, art institutions etc.) shape the dynamics of this relationship. The article focuses on the cases of culture and art being presented on television or, vice versa, television itself being reflected upon by art. Based on the ideas of Pierre Bourdieu’s sociology of art, the relationship between these two fields and their participants can be viewed as a continuous negotiation of publicity, production of social meaning, and archiving of cultural memory. The core concepts introduced by Bourdieu, which allow us to evaluate the legitimising power of art and the importance of television as a dissemination resource, are employed to analyse these intersections within these fields, their hierarchical divisions, and the resulting tensions. The analysis of the most notable television projects that have turned into artistic practices and were realised in Lithuania over the course of three decades, such as tvvv.plotas by the artist duo of Nomeda and Gediminas Urbonas, the Contemporary Art Centre’s CAC TV, or the Art-o-thlon entertainment-oriented arts championship, reveals the diverse collaborative forms and strategies of that emerge from the interaction between television and contemporary art. In some cases, compliance with the rules of television entails a deliberate misinterpretation and misappropriation of these rules, while in others, it allows for the emergence of a new social reality where the concepts and the specific vocabulary of the field are changed and simplified, and certain established classification schemes eliminated.The article regards the relationship between art and television as a communicative act, where cultural meanings are not transmitted but rather constantly created, while the audience itself has a chance to participate as a creative collaborator free to interpret the received messages in its own way. With regard to the changing role of the television medium in the general field of information dissemination and media culture, a fundamental shift of roles is evident – with the further segmentation of audience, television retreats to the position of a neutral moderator or platform that offers the services of a (digital) public space, while art institutions, willing to be visible players in the field, initiate and produce content about themselves. Keywords: television, cultural TV show, audiovisual representation of art, Field Theory, communication of contemporary art. [From the publication]

• Bokštą gaubianti paslaptis : TV medijos radimasis Lietuvoje / Žygintas Pečiulis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018. 362 p.
• Meninė produkcija ir socialinė erdvė / Skaidra Trilupaitytė. Dailės ir architektūros tyrimų metodologinės problemos : VDA doktorantų teorinės konferencijos pranešimai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2000. P. 81-87.