Prieiga prie žaliųjų plotų, ryšys su gamta, atkuriamasis gamtos poveikis ir psichologinė gerovė tiriant Lietuvos gyventojų imtį
LTTyrimo tikslas − nustatyti sąsajas tarp prieigos prie žaliųjų plotų, ryšio su gamta, atkuriamojo gamtos poveikio, patiriamo streso ir psichologinės gerovės tiriant suaugusių asmenų imtį. Tyrimo medžiaga ir metodai. Elektroninė nuoroda į anoniminę apklausos formą buvo platinama internetu. Tiriamųjų prašyta pateikti demografinius duomenis (7 klausimai), įvertinti atstumą nuo savo gyvenamosios vietos iki žaliųjų plotų. Taip pat tyrime buvo naudojamos į lietuvių kalbą išverstos prieigos prie gamtos, ryšio su gamta ir atkuriamojo gamtos poveikio skalės. Patiriamas stresas vertintas pagal Reeder streso ir nerimo skalę, psichologinė gerovė – pagal Pasaulio sveikatos organizacijos trumposios versijos gyvenimo kokybės klausimyno psichologinę skalę. Iš viso tyrime dalyvavo 492 tiriamieji, iš jų 248 moterys. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 18 iki 79 metų, amžiaus vidurkis 39,6 ± 13,1 metų. Tyrimo rezultatai. Mažesnis atstumas nuo gyvenamosios aplinkos iki žaliųjų plotų buvo susijęs su geresne prieiga prie gamtos ir didesne psichologine gerove. Psichologinė gerovė neigiamai susijusi su atstumu iki žaliųjų plotų (r = –0,13) ir nerimu bei stresu (r = –0,49), teigiamai su prieiga prie gamtos (r = 0,35), jaučiamu ryšiu su gamta (r = 0,31) ir atkuriamuoju gamtos poveikiu (r = 0,27). Įvertinus nepriklausomą visų kintamųjų ryšį su psichologine gerove, teigiamos sąsajos nustatytos su prieiga prie gamtos plotų (β = 0,16, p <0,001) ir jaučiamu ryšiu su gamta (β = 0,13, p = 0,007), atvirkštinės – su nerimu ir stresu (β = –0,42, p <0,001).Išvados. Psichologinė asmens gerovė yra neigiamai susijusi su atstumu iki žaliųjų plotų ir teigiamai su prieiga prie gamtos, jaučiamu ryšiu su gamta ir atkuriamuoju gamtos poveikiu. Prieiga prie gamtos ir ryšys su gamta yra svarbūs kintamieji, keičiantys ryšį tarp psichologinės gerovės ir atkuriamojo gamtos poveikio. Reikšminiai žodžiai: ryšys su gamta, prieiga prie gamtos, atkuriamasis gamtos poveikis, psichologinė gerovė.
ENThe aim of the present study was to test the associations between nature exposure, connectedness to nature, restoration outcomes, stress and psychological well-being in the sample of adults. Research material and methods. Link to the anonymous survey was distributed by the internet. Study participants were asked to provide information on sociodemographic characteristics (7 items) and residential distance from green spaces. Lithuanian versions of Nature Exposure, Nature Connectedness, Restoration outcome Scale and Reeder Stress and Anxiety Inventory were used. Psychological well-being was determined by the psychological scale of the World Health Organization’s Quality of Life Questionnaire short version (WHOQOL-BREF). A total of 492 subjects participated in the study, 248 were women. The age of the study participants ranged from 18 to 79 years, with a mean of 39.6 ± 13.1 years. Results. Shorter distance from residential place to green spaces was related to greater nature exposure and psychological well-being. Psychological well-being was negatively associated with the distance to green spaces (r = –0.13), stress and anxiety (r = –0.49), and positively with nature exposure (r = 0.35), nature connectedness (r = 0.31), and nature restoration outcome (r = 0.27). When assessing independent effect of all study variables on psychological well-being it was stated that nature exposure (β = 0.16, p = 0.007) and nature connectedness (β = 0.13, p = 0.007) had positive while stress and anxiety – negative effect on psychological well-being (β = –0.42, p <0.001).Conclusions. Psychological well-being was negatively associated with the distance to green spaces, stress and anxiety, and positively with nature exposure, nature connectedness, and nature restoration outcomes. Nature exposure and nature connectedness are important mediators between psychological well-being and nature restoration outcomes. Keywords: nature connectedness, nature exposure, nature restoration outcome, psychological well-being.
