Kalvio Ambroziejaus Jurkšto kryžiai
LTApie kryždirbius žinių išliko itin mažai, menkai žinomi ir iki Antrojo pasaulinio karo dirbę geležinių kryžių kalėjai – mūsų dienas pasiekė vos vieno kito biografijos nuotrupos ar žinios apie darbų autorystę. Ne išimtis ir Anykščių krašto kalviai kryždirbiai – jei šiandien garbaus amžiaus kalvių vaikai ar buvę kaimynai dar pamena buvusių kaimų, miestelių, vėliau kolūkiuose ar tarybiniuose ūkiuose dirbusius kalvius, gaminusius žemės ūkio padargus, kausčiusius arklius ar remontavusius tuometinę techniką, tai apie kryžius kalusius meistrus žinių beveik nėra, nes sovietmečiu, jei jie ir nukaldavo kokį paminklą, tokia veikla nesigyrė. Ir visgi pasitaiko atvejų, kai senoliai prisimena, jog iki XX a. I pusės gyvenę jų seneliai, be kitų kalviškų darbų, nukaldavo ir kryžius kapams. Kadangi jie patys buvo dar maži ir šia kryždirbių veikla nesidomėjo, neretai žinomos tik kryžius kalusių kalvių pavardės (pvz., Aleksandras Žemaitis (mirė 1912 m.) iš Trakinių kaimo, Kurklių sen., Anykščių raj.). Kai kurių nuotrupų apie Anykščių kalvius esama kraštotyros šaltiniuose. Antai apie brolį kryžiakalvį Ambroziejų Jurkštą 1969–1970 metais šiek tiek yra rašęs taip pat jaunystėje kalviavęs, vėliau fotografu bei senienų rinkėju buvęs Povilas Jurkštas (1919–2006) bei Viešintų metraštininkas Tautvilis Uža, o šiandien prisiminimais apie buvusį kaimyną kalvį su autore pasidalino ir A. Jurkšto kaimynas bei sūnėnas Julijonas Malinauskas (g. 1936 m.). Pasinaudojusi šiais šaltiniais bei išlikusių antkapinių kryžių nuotraukomis pabandysiu pateikti Ambroziejaus kūrybos portretą, kuris, tikiuosi, papildys žinias apie mūsų kryžiakalvius. [Iš straipsnio, p. 45]
