Kalvių bendruomenės kūryba Užventyje
LTŠiuolaikiniame pasaulyje vis aiškiau suvokiama, jog kultūros paveldas yra gyvas reiškinys, apimantis ir tai, ką fiziškai paveldėjome iš praeities, ir tai, ką būtinai apmąstome, aktualizuojame išreikšdami nuolat besiplėtojančias vertybes, žinias ir tradicijas. Siekiant išsaugoti, globoti paveldą, vis daugiau dėmesio skiriama paveldu besirūpinančioms bendruomenėms – žmonėms, vertinantiems specifinius kultūros paveldo, kurį jie viešosios veiklos sąlygomis nori išlaikyti ir perduoti ateities kartoms, aspektus. Apie tai kalba ir Europos Tarybos „Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei konvencija“ (Faro konvencija, 2005 m.). Nepaisant to, kad Lietuva tiesiogiai šios konvencijos vis dar nepripažįsta, jos nuostatos, įtrauktos į UNESCO dokumentus, kitus tarptautinės teisės aktus, susijusius su kultūra ir žmogaus teisėmis, palaipsniui skinasi kelią ir Lietuvoje, nes paveldo bendruomenių reikšmė auga. Pavyzdžiui, šiuo metu, siekdama šiaudinių sodų puoselėjimą ir perdavą pripažinti nematerialiuoju pasaulio kultūros paveldu, Lietuva teikia paraišką UNESCO3, tačiau svariausias argumentas šiame procese yra būtent šią tautodailės sritį puoselėjančios šiaudų sodų rišėjų bendruomenės veiklumas, nuomonės, viltys ir siekiai [p. 39].
