The Concept of democracy as safeguarded by the Constitution: regional and national challenges

LTDemokratija turi daugybę apibrėžimų ir tipų: daugumos valdymas, populistinė demokratija, tiesioginė demokratija, atstovaujamoji demokratija, pliuralistinė demokratija, konstitucinė demokratija ir kt. Galbūt visi šie apibūdinimai atspindi atskirus Konstitucijoje įtvirtintus demokratijos sampratos elementus. Negalime nuvertinti demokratijos sampratos ir jos sudedamųjų dalių, nes demokratija yra viena iš nedaugelio pagrindinių vertybių, kurioms taikoma aukščiausia įmanoma konstitucinė apsauga. Be to, Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, demokratijai suteikiamas amžinos konstitucinės nuostatos, kurios negalima panaikinti net referendumu ir kuri yra vienas iš kriterijų vertinant konstitucinių pataisų konstitucingumą, statusas. Šio pranešimo pradžioje pristatoma demokratijos samprata ir jos elementai, kaip jie suprantami remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija. Be abejo, dauguma šių elementų yra universalaus pobūdžio. Pranešime nagrinėjami kai kuriems pagrindiniams demokratijos elementams kylantys iššūkiai. Šie iššūkiai būdingi ne tik Lietuvai, bet ir kai kurioms kitoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, ypač tokioms ES Rytų partnerystės šalims kaip Moldova ir Ukraina. Jie dažnai gali būti siejami su populistinių idėjų plitimu. Pirmasis iš šių iššūkių susijęs su atstovaujamąja demokratija: kuri iš rinkimų sistemų – mažoritarinė, proporcinė ar mišri – geriau tinka atstovauti žmonėms nacionaliniame parlamente? Kuri iš jų labiausiai atitinka konstitucinį parlamento narių statusą? Populistai dažnai pasisako už mažoritarinę sistemą; kartais, siekiant kompromiso ar politinio tikslingumo, sukuriama mišri sistema, tačiau daugumoje šalių bendra tendencija yra pasirinkti proporcinę sistemą.Antrasis iššūkis susijęs su pilietinės visuomenės dalyvavimu ir atskaitomybe jai priimant sprendimus, ypač su įstatymų leidybos procedūrų skaidrumu ir viešumu: ar daugumos taisyklė gali būti bet kokio sprendimo ar bet kokios teisėkūros procedūros pasirinkimo pagrindas? Pranešime aptariami konstituciniai šių procedūrų reikalavimai, įskaitant konstituciškai pagrįstas skaidraus ir viešo sprendimų priėmimo bendrųjų taisyklių išimtis. Trečiasis šiame pranešime trumpai aptartas iššūkis yra dezinformacija. Daugelis regiono šalių susiduria su skleidžiama klaidinga informacija, kuri gali pakenkti konstitucinei tvarkai; ypač aktualus yra išorinių jėgų įtraukimo į šią veiklą klausimas. Atsakymą į šį iššūkį galima rasti tik pačioje Konstitucijoje, nes informacijos laisvė yra viena iš veiksmingos pliuralistinės demokratijos prielaidų.

ENThe theme of the XXII International Congress on European and Comparative Constitutional Law was devoted to the concept of democracy that is established by the constitution and has to be defended by the constitutional courts. The direct meaning of democracy as rule by the people serves only as the point of departure in disclosing further inseparable elements of this concept, which are not less important. Indeed, democracy has many meanings and denominations. I would like to quote one of the rulings of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania (hereinafter also referred to as the Constitutional Court) of 2002, in which it is stated that the provision of Article 1 of the Constitution that the State of Lithuania shall be democratic means that it is requisite in the state to ensure the supremacy of the Constitution, the protection of human rights and freedoms, the equality of all persons before the law and the court, the right to judicial protection, free and periodic elections, the separation and balance of powers, the responsibility of the authority before the citizens, the democratic process of decision making, political pluralism, opportunities for the development of civil society, etc.; it is the constitutional obligation not to deviate from the requirements of democracy, which is applicable to all state institutions, including the legislature.