LTŽmogui išsilavinimas suteikia darbui reikalingų žinių ir įgūdžių. Ekonomistai jau seniai pastebėjo, kad išsilavinimas gali būti vertinamas kaip investicija į žmogiškąjį kapitalą. Kadangi išsilavinimas yra investicija, tad ir šios investicijos grąžą galima nustatyti kaip ir bet kurios kitos investicijos. Investicijos į išsilavinimą dažnai vertinamos apskaičiuojant diskonto normą, kuri sulygina išsilavinimo kaštus ir diskontuotas ateities pajamas. Gautoji diskonto norma gali būti vertinima kaip vidinė grąžos norma išsilavinimui (internal rate of return) ir lyginama su kitų kapitalo investicijų grąžos normomis.Šiame straipsnyje mes analizuojame keletą išsilavinimo įgijimo scenarijų, kuriuos individas gali pasirinkti Lietuvoje. Investicijos į išsilavinimą grąžai apskaičiuoti naudojame Psacharopoulos (1995) pasiūlytą formulę. Pagrindiniai kaštai susiję su išsilavinimu yra studijų mokestis ir alternatyvieji kaštai. Alternatyvieji kaštai šiame kontekste yra studijų metu negautos pajamos. Pagrindinė išsilavinimo ekonominė nauda yra skirtumas tarp atlyginimo kurį individas gaus įgijęs išsilavinimą ir atlyginimo, kurį gautų, jeigu nebūtų įgijęs išsilavinimo. Duomenys paimti iš Lietuvos statistkos departamento ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos. Įvertinus vidinę investicijų į išsilavinimą grąžos norma, matome, kad šis rodiklis Lietuvoje yra panašus į esantį kitose išsivysčiusiose šalyse. Taip pat, pastebime, kad ištęstinės studijos turi didesnę grąžos normą nei nuolatinės studijos. Taip yra todėl, kad ištęstinės studijos leidžia individui studijuoti ir dirbti vienu metu. Taigi yra išvengiama alternatyviųjų kaštų patyrimo. Visi vertinti išsilavinimo įgijimo scenarijai duoda solidžias grąžas, nuo 5.7% iki 56.2%. Investicijos su tokia grąža gali lengvai konkuruoti kapitalo rinkoje. Šis investicijų į išsilavinimą vertinimas, gali būti lengvai naudojamas praktikoje.
ENMoney spent on education can be considered as an investment and competes with the other investments in the capital market. We use rate of return on education method to evaluate monetary costs and benefits of education. We analyze several scenarios of education attainment in Lithuania. The observed rates of return range from 5.7% to 28.4% for full-time studies and from 12.6% to 56.2% for part-time studies. Observed rates of return are similar to those in other developed countries. Part-time studies offer higher rates of return than full-time studies. Individuals can easily apply the method in practice and evaluate their education choices. Keywords: returns to education, human capital.