LTCovid-19 protrūkių suvaldymui pasaulyje imtasi griežto karantino, kuris turi poveikį žmonių psichologinei būsenai. Kadangi žmogus yra socialinė būtybė, jo izoliacija ir draudimas gyvai pasimatyti ir bendrauti su kitais žmonėmis kelia jam psichologinį stresą ir nerimą. Pirmieji žmogaus psichinės sveikatos pokyčiai dėl ilgalaikio karantino yra didėjantys depresijos ir nerimo sutrikimai. Šiame tyrime, naudojant depresijos ir nerimo sutrikimų vertinimo skalės (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale, HADS) lietuviškąjį variantą, buvo tiriamas žmonių depresijos ir nerimo lygis karantino Lietuvoje metu (2020 m. rugsėjo mėn.) ir nesant jokių apribojimų (2021 m. rugsėjo mėn.). Tyrimo rezultatai parodė, jog moterys nerimą karantino metu jautė dažniau, negu vyrai. Nepriklausomai nuo to, ar buvo karantinas, medicinos studentai jautė didesnį nerimą, nei kitos socialinės grupės. Pastovų lytinį partnerį turintys asmenys surinko geresnius įverčius karantino metu tiek depresijos, tiek nerimo dalyse, o ne karantino metu šis veiksnys buvo reikšmingas tik nerimo įverčiui. Paaiškėjo, jog gyvenimas kartu su kitais asmenimis buvo apsauginis depresijos ir nerimo veiksnys karantino metu. Depresijos lygį HAD skalėje pasiekusių asmenų karantino metu buvo 1/3 daugiau (atitinkamai: 6,8% ir 4,5%). Nerimo lygis po karantino netgi šoktelėjo, tikėtina dėl to, kad žmonės ilgai dirbo nuotoliniu būdu ir grįžimas į darbą sukėlė papildomą socialinį nerimą. Raktažodžiai: Covid-19, karantinas, psichologinė būsena, nerimas, depresija.
ENTo ensure safety during Covid-19 society had to take drastic quarantines in most of the world countries, which without any doubt had a huge effect on peoples mental state. Due to the fact that people are social beings isolation and prohibition to meet and communicate with other people rises psychological stress and anxiety. First mental health consequences because of the quarantine will be elevated depression and anxiety disorders. In this study using Hospital Anxiety Depression (HAD) scale Lithuanian version we studied people depression and anxiety levels at quarantine in Lithuania (2020 September), and time period without any restrictions (2021 September). Results showed that women anxiety level was higher than man during quarantine. Medical students had higher anxiety than other social groups at both time periods. Subjects that had constant sexual partner had better scores at both depression and anxiety during quarantine, although this only had effect on people anxiety level during time with no social restrictions. It turned out that living with another human being was protective factor for both depression and anxiety during Covid-19 lockdown. Subjects that had depression according to HAD score were 1/3 higher during quarantine. In other hand anxiety level was higher after social distancing was over. We believe it is because of a safe home environment. Keywords: Covid-19, lockdown, mental state, depression, anxiety.