Lithuanian adolescents’ identity during the COVID-19 pandemic: the correlation between physical and mental health

LTDarbo tikslas. Nustatyti ir įvertinti jaunimo identiteto pokyčius COVID-19 pandemijos metu, atsižvelgiant į jų fizinės ir psichinės sveikatos vertinimą. Metodai. Nuo 2021 metų rugsėjo iki lapkričio atlikta 12 uždarų ir 3 atvirų klausimų apklausa, kurioje dalyvavo 140 jaunimo atstovų. Apklausos duomenys analizuojami, pasitelkiant NVivo 12.0 (didesnį dėmesį skiriant kokybinei turinio analizei). Rezultatai. Surinktų duomenų analizė parodė, kad, jaunimo vertinimu, jų prastėjanti fizinės sveikatos būklė siejama su sutrikusios psichinės sveikatos pusiausvyros požymiais. Koreliacijai nustatyti, pateiktuose atsakymuose buvo analizuojami trys vyraujantys kintamieji: savirefleksija, neigiamos emocijos bei gyvenimo būdas. Šių konstruktų analizė parodė, kad jaunimas supranta fizinio aktyvumo reikšmę, bet renkasi mažiau aktyvų laiko leidimo būdą dėl šių pandemijos sukeltų veiksnių: nerimo, baimės ir streso. Su pandemija susiję gyvenimo pokyčiai − mažesnis judėjimas ir sėslumas, grįžimas į fizinę erdvę erzina, kelia didesnį stresą ir mažina motyvaciją praleisti aktyviai laisvalaikį. Išvados. Atsižvelgiant į jaunimo tapatumo sudėtingumą, svarbu nustatyti veiksnius, darančius įtaką neigiamiems tapatybės raidos požymiams. Šis tyrimas parodė, kad pandemijos metu jaunimas išgyvena tapatybės krizę, sukeltą fizinio aktyvumo trūkumo ir išbalansuotos psichinės sveikatos, pasireiškiančios nerimu, baime, bendravimo trūkumu, tingumu bei grįžimu iš nuotolinio mokymosi (darbo) į fizinę erdvę. Raktažodžiai: fizinis aktyvumas, psichinė sveikata, tapatumas, jaunimas, kokybinis metodas, turinio analizė.

ENPurpose. The aim of this study was to identify and analyse self-identity of Lithuanian youth during the COVID- 19 pandemic, and how it is impacted by their involvement into physical activity and general state of mental health. Methods. To achieve the above, 140 responses were collected from young Lithuanian adults in the period of three months from September to November of 2021 to 12 closed questions, and 138 responses to 3 open-ended questions. The data was analysed for general statistical trends, with more focus on the content analysis carried out by procedurally applying NVivo 12.0. Results. The findings pointed out deteriorating physical activity (41%) during the pandemic caused by the factors related to unbalanced mental health (53%), namely anxiety and pandemic-induced fears, frequently experienced sadness, depressive moods and panic attacks. The changes in youth lifestyle such as more sedentary lifestyle and return to onsite learning also contributed to higher levels of stress and discouraged young people from physical activity. Conclusions. Given the importance of self-identity for adolescents, determining the factors that contribute to the negative changes of its development is crucial. This study has clarified that identity crisis among adolescents can be triggered by deteriorating physical activity that is incited by a set of such mental health related factors as higher levels of anxiety, pandemic-induced fears, a lack of socializing, laziness caused by containment and sedentary lifestyle, and finally school issues aggravated by the return to onsite learning in particular. Keywords: physical activity; psychological health; identity; adolescents; qualitative methodology; content analysis.