Rūkymas ir jo sąsaja su išsilavinimo lygiu bei gaunamomis pajamomis

LTTyrimo tikslas. Nustatyti rūkymo įpročius ir jų sąsają su asmens išsilavinimo lygiu bei gaunamomis pajamomis. Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti respondentų rūkymo įpročius. 2. Išanalizuoti respondentų nuomonę į rūkymą ir jo poveikį sveikatai. 3. Išanalizuoti rūkymo sąsają su asmens išsilavinimo lygiu ir gaunamomis pajamomis. Tyrimo metodai. Pasitelkiant socialinius tinklus kaip pagrindinį būdą platinti anonimines anketas, buvo apklausti 572 Lietuvos Respublikos gyventojai. Jų atsakymai buvo analizuojami R Commander programa (3.6.3 versija). Kokybinių duomenų analizei skaičiuotas Chi-kvadratas (χ2). Duomenų skirtumas statistiškai reikšmingu laikytas, kai p ≤ 0,05. Rezultatai. Rūkymą išbandė daugiau nei pusė (59 proc.) respondentų, tačiau kalbant apie nuolat rūkančius ir rūkančius esamuoju laiku asmenis, skaičiai sumažėja beveik perpus, atitinkamai 26 ir 34 proc. Beveik pusė respondentų (58 proc.), kurie rūko nuolat, teigia, jog nuo rūkymo yra priklausomi, rūkymo mesti nėra bandę (55 proc.) ir šio žalingo įpročio atsisakyti neketina (51 proc.). Nuolat rūkantys asmenys vidutiniškai per dieną surūko nuo 3 iki 5 cigarečių ar kaitinamojo tabako vienetų. Pagrindinė rūkymo priežastis − rūkymas padeda nusiraminti ir pajusti pasitenkinimą. Pagrindinis tabako produktas, kurį renkasi net 76 proc. respondentų, yra cigaretės, po jų − kaitinamasis tabakas (37 proc.). Net 89 proc. respondentų, rinkdamiesi tabako gaminus, atsižvelgia į jų skonį ir kvapą. Pagrindinis rūkalių sveikatos sutrikimas – kosulys.Išsilavinimas bei pajamos, kaip nepriklausomi kintamieji, buvo statistiškai nereikšmingi rūkymo atžvilgiu. Išvados. Tyrimo rezultatai parodė, jog rūkymas vis dar plačiai paplitęs visuomenėje, labiau tarp vyrų, vyresnio amžiaus žmonių bei žemesnio išsilavinimo ir mažesnes pajamas gaunančių asmenų grupių. Rūkymą išbandė net 59 proc. respondentų, tačiau nuolat rūkančių ar rūkančių esamuoju laiku atitinkamai yra tik 26 ir 34 procentai. Rūkymo įpročių analizė parodė, kad pagrindinė rūkymo priežastis - nusiraminimas ir pasitenkinimo jausmas (54 proc.), rūkyti dažniausiai renkasi cigaretes, o tabako gaminių pasirinkimui didžiausią įtaką daro jų skonis ir kvapas. Didžioji dalis (58 proc.) nuolat rūkančių pripažįsta priklausomybę, tačiau 55 proc. mesti nebando, o 51 proc. rūkalių nenorėtų šio įpročio atsisakyti. Per 90 proc. respondentų vienareikšmiškai pripažįsta rūkymo žalą tiek rūkančiojo, tiek ir aplinkinių sveikatai. Dažniausiai rūkančiuosius vargina kosulys. Tyrimo respondentai yra susiformavę teisingą požiūrį į rūkymo poveikį sveikatai. Tarp rūkymo ir išsilavinimo bei gaunamų pajamų statistiškai reikšmingos priklausomybės nenustatyta. Raktažodžiai: rūkymas, rūkymo įpročiai, išsilavinimas, pajamos.

ENRelevance of the topic: Smoking in the global context has reached epidemic level, and the situation reported by statistics every year reveals that the problem is only getting worse over the years. It is very important to constantly monitor the prevalence of smoking and the smoking habits of the population, in order to combat this problem as effectively as possible, because only knowing the most vulnerable groups and factors that have the greatest impact on smoking, will help us to address the most effective measures. The aim of research work: To determine smoking habits and their connection with a person‘s level of education and income. Tasks of work: 1) Evaluate respondents‘ smoking habits. 2) Analyze the respondents‘ opinion on smoking and its impact on health. 3) Analyze the relationship between smoking and a person‘ s level of education and income. Materials and methods: 572 residents of the Republic of Lithuania were interviewed using social networks as the main way to distribute anonymous questionnaire. Their responses were analyzed using the R Commander program. The Chi-square (χ2) was calculated for the analysis of qualitative data and the difference in the data was considered statistically significant when p ≤ 0,05. Results: More than half (59 %) of the respondents try smoking, but in the case of regular smokers and current smokers, the numbers are almost halved, respectively 26 % and 34%. Nearly half of respondents (58 %) who smoke regularly admit that they are addicted to smoking, have not tried to quit smoking (55 %) and do not intend to give up this harmful habit (51%). Regular smokers smoked an average of 3 to 5 cigarettes or units of heated tobacco per day. The main reason for smoking is that smoking helps to calm down and feel satisfaction. The main tobacco product chosen by as many as 76% of all respondents was cigarettes, followed by heated tobacco products (37%).When choosing tobacco products 89 % of respondents take into account these products taste and smell. The main health disorder of smokers is cough. No relationship was found between smoking education and income. Conclusions: From the results of the study, we can estimate that smoking is still widespread in society, more so among men, the elderly and those with lower education and lower incomes. As many as 59 percent respondents have tried smoking, but only 26% are regular smokers or current smokers (34 %). The analysis of smoking habits showed that the main reason for smoking is calmness and satisfaction (54%), cigarettes are most often used for smoking, and the choice of tobacco products is mainly influenced by their taste and smell. The majority (58%) of regular smokers admit to being addicted, but 55% did not try to quit smoking, and 51 percent would not want to give up this habit. Over 90 % respondents unequivocally acknowledge the harm that smoking causes to the health of both the smoker and those around them. Most smokers suffer from coughing. Respondents to the study have developed a fair view of the health effects of smoking. No statistically significant relationship was found between smoking and education and income. Keywords: smoking, smoking habits, education, income.