Seno kunigo pasakojimai
LTŠventojo Sosto rūmų kapeliono, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino penktojo laipsnio ordino kavalieriaus, Katalikiškojo Prano Daunio fondo prezidento, buvusio Lietuvos katalikių moterų sąjungos kapeliono, buvusio Panevėžio apskrities policijos kapeliono, buvusio Panevėžio pataisos namų (moterų kalėjimo) kapeliono, ilgamečio (28 m.) Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebono, Panevėžio Šv. Juozapo senelių globos namų statytojo ir mecenato kunigo Juozapo Antanavičiaus (g. 1930 balandžio 18 d.) knygoje pasakojami vaikystės, mokyklos ir studijų Kauno kunigų seminarijoje epizodai, bet daugiausia prisiminimų iš kunigystės metų Panevėžyje, Antašavoje, Upytėje. Pasakojama apie gyvenimo kely sutiktus kilniadvasius žmones - kunigus ir pasauliečius. Džiaugiamasi žmonių gerumu vienas kitam, gražiais tarpusavio santykiais, Dievo stebuklais kasdieniame gyvenime. Atpasakojami žmogaus protu nesuvokiami kunigų patirti nutikimai. Prisimenami juokingi ir skausmingi kolūkių kūrimosi fragmentai. Šiurpu krečia ateizmo brukimo žmonių sąmonėn faktai. Dalijamasi jspūdžiais iš Taikos konferencijos Berlyne, rekolekcijų Vatikane, ekumeninio suvažiavimo Bazelyje, Pasaulio moterų katalikių suvažiavimuose Kamberoje, Romoje, Niujorke. Knygoje šiek tiek Monsinjoro poezijos posmų, keletas straipsnių iš laikraščių, supažindinančių su autoriaus asmenybe ir svarbiausiomis visuomeninės veiklos kryptimis. Pateiktas 1988-2018 metų publikacijų apie Monsinjorą negalutinis sąrašas.
