Slaugytojų ir pacientų socialinių demografinių veiksnių bei gyvensenos įtaka sveikatos mokymui

LTTyrimo tikslas – išanalizuoti slaugytojų ir pacientų socialinių demografinių veiksnių bei gyvensenos įtaką sveikatos mokymui. Tyrimui atlikti taikytas anketinės apklausos metodas. Tyrimas atliktas 2012-2013 metais viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologijos, vidaus ligų, endokrinologijos, neurologijos, pulmonologijos, reumatologijos skyriuose. Iš viso tyrime dalyvavo 282 respondentai, iš kurių 126 bendrosios praktikos slaugytojos ir 156 pacientai. Tyrimo medžiaga apdorota naudojantis IBM SPSS.20 statistikos paketu. Slaugytojų amžius, išsilavinimas, darbo stažas, krūvis ar pobūdis (darbas dienomis ir budėjimai) reikšmingos įtakos pacientų sveikos gyvensenos mokymui neturi. Skirtingo išsilavinimo pacientai, jų nuomone, gauna nevienodai sveikos gyvensenos informacijos: mažiausiai jos sulaukia aukštąjį, daugiausia – vidurinį išsilavinimą turintys pacientai (p=0,001). Slaugytojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas neturėjo įtakos pacientų sveikatos mokymui. Pacientų gyvensena (rūkymas, alkoholio, migdomųjų bei raminamųjų vaistų vartojimas, viršsvoris) jų gaunamai sveikatos informacijai reikšmingos įtakos neturi. Išvados. Slaugytojų amžius, išsilavinimas, darbo stažas, krūvis ir pobūdis, gyvensenos ypatumai (rūkymas, alkoholio bei raminamųjų vartojimas) reikšmingos įtakos pacientų sveikatos mokymui neturi. Pacientų išsilavinimas turi įtakos jų sveikatos mokymui: mažiausiai informacijos sulaukia aukštąjį, daugiausia – vidurinį išsilavinimą turintys pacientai. Pacientų gyvensena (rūkymas, alkoholio ir raminamųjų vartojimas) sveikatos mokymui įtakos neturi. Raktažodžiai: slaugytojai, sveika gyvensena, sveikatos mokymas.

ENThe research aim was to analyse the impact of socio-demographic factors and lifestyles of nurses and patients on health education. The study used a questionnaire survey. The research was conducted at the departments of Cardiology, Internal Diseases, Endocrinology, Neurology, Pulmonology and Rheumatology of the teaching hospital Vilnius University Hospital Santaros Clinics in 2012-2013. The survey involved 282 respondents including 126 nurses responsible for general care and 156 patients. The research results were processed using IBM SPSS.20 statistical software package. The age, the level of education and training and the length of service, the workload and the nature of job (day and night shift) of the nurses does not have significant influence on the teaching of patients about healthy lifestyle habits. In their view, patients with different educational background receive varying levels of information on the issues of healthy lifestyles: the least information is provided to the patients with a tertiary level of education while the patients with a secondary level of education obtain the highest amount of information (p=0,001). The use of psychoactive substances by the nurses did not have impact on how the surveyed nurses provided information on health issues to their patients. The lifestyles of the patients (smoking, the use of alcohol, sedative/hypnotic drugs, and overweight) do not have significant influence on health information received by them.Conclusions: The age, the level of education and training, the length of employment, the workload and the nature of job, and lifestyle behaviours (smoking, the use of alcohol and sedatives) does not demonstrate any significant impact on the patient education. The patients’ educational background does have an impact on their health education: the patients with a tertiary level of education receive the least information while those with a secondary level of education receive the highest amount of information. The patients’ lifestyles (smoking, the use of alcohol and sedatives) do not influence their health education. Keywords: nurses, healthy lifestyle, health education.