Sąsajos tarp skubią pagalbą teikiančių darbuotojų sociodemografinių - profesinių charakteristikų, nuostatų savižudybių prevencijos atžvilgiu, psichikos sveikatos, streso įveikos strategijų, perdegimo sindromo, savižudybių intervencijos žinių bei įgūdžių

LTPasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva savižudybių skaičiumi Europoje pirmauja, o visame pasaulyje užima penktą poziciją. Viena iš perspektyviausių intervencijų savižudybių prevencijoje - sveikatos priežiūros specialistų mokymai. Skubios medicinos pagalbos (SMP) specialistai, esantys arčiausiai potencialiai pažeidžiamų asmenų, gali identifikuoti savižudybės riziką turinčius asmenis bei suteikti pirminę paramą ir nukreipti tolesnei pagalbai. Tyrimo tikslas buvo įvertinti sąsajas tarp skubią pagalbą teikiančių darbuotojų sociodemografinių – profesinių charakteristikų, nuostatų savižudybių prevencijos atžvilgiu, psichikos sveikatos, streso įveikos strategijų, perdegimo sindromo, savižudybių intervencijos žinių bei įgūdžių. Šiuo tikslu buvo apmokyti savižudybių prevencijos Utenos apskrities SMP specialistai. Atlikta respondentų apklausa prieš mokymus ir praėjus 6 mėnesiams po mokymų. Apklausai sudarytas klausimynas, kuriame vertinama: sociodemografinės – profesinės charakteristikos, savižudybių intervencijos žinios bei įgūdžiai, nuostatos savižudybių prevencijos atžvilgiu, psichikos sveikata, streso įveikos strategijos, perdegimo sindromas. Tyrime dalyvavo 268 SMP specialistai. 13,4 proc. tiriamųjų nustatyta savižudybės rizika, 38,4 proc. didžiosios depresijos sutrikimas, 67,2 proc. generalizuotas nerimo sutrikimas, 3,7 proc. tiriamųjų žalingas alkoholio vartojimas, 1,9 proc. priklausomybės nuo alkoholio sindromas.Praėjus 6 mėnesiams po mokymų sumažėjo respondentų skaičius, kuriems nustatyta suicido rizika bei generalizuotas nerimo sutrikimas. Geresni savižudybės intervencijos įgūdžiai siejami su: jaunesniu amžiumi; trumpesniu darbo stažu; aukštesniu išsilavinimu; didesniu darbo krūviu; teigiamesnėmis nuostatomis savižudybių prevencijos atžvilgiu; į problemą orientuota streso įveika. Praėjus 6 mėnesiams po vienkartinių savižudybių prevencijos mokymų, savižudybės rizikos veiksnių vertinimas pagerėjo, tačiau savižudybių intervencijos įgūdžiai bei nuostatos savižudybių prevencijos atžvilgiu nepasikeitė. Raktažodžiai: mokymai, prevencija, savižudybės, skubios medicinos pagalbos specialistai, psichikos sveikata. [Iš leidinio]

ENAccording to the World Health Organisation, Lithuania is in the lead position for the number of suicides in Europe and is in the fifth position around the world. One of the most progressive interventions in the suicide prevention is training of the emergency medical services professionals. The emergency medical services (EMS) professionals, being in the closest contact with potentially vulnerable people, can identify people with the risk of suicide, provide initial support and to direct for further assistance. The goal of the research was to assess the correlations between the sociodemographic-professional characteristics of the specialists providing the emergency medical services, the attitudes towards suicide prevention, mental health, the strategies for coping with stress, burnout syndrome and the knowledge and skills with regard to suicide interventions. For this purpose, the EMS professionals of suicide prevention in Utena County were trained. The survey of respondents was conducted prior to the training and six months after the training. The questionnaire was used for the survey, assessing the sociodemographic-professional characteristics of the specialists providing the emergency medical services, the knowledge and skills with regard to suicide interventions, the attitudes towards suicide prevention, mental health, the strategies for coping with stress, burnout syndrome. Total 268 EMS professional participated in the research.The risk of suicide was identified in 13,4 % of the respondents, the major depressive disorder – in 38,4 % of the respondents, and the generalized anxiety disorder in 67,2 % of the respondents; 3,7 % of the investigated cases revealed harmful alcohol consumption and 1,9 % - the alcohol dependence syndrome. Six months after the training the number of the respondents with the risk of suicide and the generalized anxiety disorder decreased. The improved skills of suicide intervention are related to younger age, shorter period of employment, higher level of education, heavier workload, more positive attitudes towards suicide prevention, and the problem-focused coping. Six months after the non-recurring training on suicide prevention, the assessment of risk factors of suicide was improved, however the skills of suicide intervention and the attitudes towards suicide prevention did not changed. Key words: training, prevention, suicides, emergency medical services professionals, mental health. [From the publication]