Vaikų sveikatos priežiūros iššūkiai Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvoje

LTVaikų sveikatos priežiūros poreikių pokyčiai skatina Europos šalis peržiūrėti vaikų sveikatos priežiūros sistemas, kad visiems vaikams būtų prieinama efektyvi ir tinkama sveikatos priežiūra. Atlikta atrinktų mokslinių publikacijų, rekomendacijų ir studijų apžvalga parodė Europos šalių vaikų sveikatos priežiūros sistemų skirtumus, ypač pirminės vaikų sveikatos priežiūros organizavimo. Išskiriamos trys vaikų pirminės sveikatos priežiūros sistemos: pediatrinė, šeimos gydytojo ir mišri. Ne visos šalys vadovaujasi PSO Europos regiono biuro parengta Vaikų ir paauglių sveikatos strategija 2015-2020 m., skirta padėti šalims įdiegti įrodymais pagrįstą sistemą, siekiant patobulinti vaikų ir paauglių poreikius atitinkančią sveikatos priežiūrą. Pastebima, kad vaiko centriškumo principas nėra įdiegtas ne tik daugelio šalių sveikatos priežiūros sistemose, bet ir kitose gyvenimo srityse. Modeliuojant bendrą sveikatos priežiūros sistemą, neišskiriant vaikų, dažniausiai remiamasi didžiosios gyventojų dalies – suaugusiųjų poreikiais, nuvertinant vaikų poreikius. Vaikystės sveikatos problemos gali turėti įtakos visam gyvenimui. Sveikatos priežiūros netolygumų problemos sprendimas, mažinant socialinių veiksnių įtaką sveikatai, apsaugotų vaikų populiaciją. Kūdikių mirtingumo rodikliai žemesni tose Europos šalyse, kuriose geresnė ekonominė situacija ir didesnis dėmesys skiriamas gyventojų gerovei. Augančio vaiko sveikatos priežiūros poreikiai yra specifiniai daugelyje sričių, pradedant specifinėmis žiniomis, kurių reikia vaikų ligų gydymui ir baigiant vaikų atstovavimo ypatumais, todėl sveikatos priežiūros paslaugos turi būti pritaikytos vaikams, o specialistai turi turėti specifinių kompetencijų. Raktažodžiai: vaikų sveikata, vaikų sveikatos priežiūros iššūkiai, pirminė sveikatos priežiūra, vaikų sveikatos rodikliai.

ENThe changing needs of children’s health care encourage European countries to review their children’s healthcare systems to make effective and appropriate healthcare available to all children. An overview of selected scientific publications, recommendations and studies showed differences between countries in European children’s healthcare systems, especially in the organization of primary health care. Three primary care systems for children are distinguished: pediatric, family doctor and mixed. Not all countries follow the WHO European Office’s Children’s and Adolescent Health Strategy 2015-2020 to help countries put in place an evidence-based system to improve health care that meets the needs of children and adolescents. It is noted that the principle of centricity of the child is not introduced only in healthcare systems in many countries but also in other areas of life. When modeling the overall healthcare system without excluding children, the majority of the population is based on the needs of adults to underestimate children’s needs. Childhood health problems can have an impact throughout their lives. Addressing health inequalities by reducing the impact of social factors on health would protect the pediatric population. Infant mortality rates are lower in European countries with a better economic situation and greater focus on the well-being of the population. The health care needs of a growing child are specific in many areas, from the specific knowledge needed to treat children’s diseases to the peculiarities of their representation. Therefore, health care services need to be adapted to children and professionals need to have specific competencies. Keywords: children‘s health, children’s health care challenges, primary health care, children‘s health indicators.