Atskleista Lietuvos krikšto numizmatinė paslaptis

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) monetų lobis, rastas 1933 m. Kaune, Šančiuose, užminė iki šiol neatmintą mįslę: kas nukalė jame buvusias 92 seniausias lietuviškas, vadinamąsias PEČAT tipo sidabrines monetas, išsiskiriančias iš visų kitų vėliau rastų LDK monetų? Vienoje monetų pusėje iškaltas heraldinis simbolis – ietigalis su lygių galų kryžiumi, antroje – kirilika iškaltas žodis PEČAT (antspaudas). Monetos yra sunkiausios iš XIV a. lietuviškų monetų (vid. masė 1,16 g), o jų buvimas kartu su tribriauniais sidabro lydiniais, iš kurių, kaip manoma, buvo gaminamos pirmosios LDK monetos, ir nebuvimas Šančių lobyje kitų atmainų lietuviškų monetų gali reikšti, kad PEČAT tipo monetos yra seniausios. Tačiau kadangi jose nenurodytas emitentas, tai vienintelis požymis, galintis padėti nustatyti jį, taip pat ir jų amžių, yra ietigalis su kryžiumi. Ir kam galėtų priklausyti šis heraldinis simbolis? Lygių galų (stačiatikių?) kryžius galėtų patvirtinti, jog monetos emitentas buvo krikščionis, ir tai reikštų, kad jis turėtų būti sukurtas ne pagoniškame krašte, kokiu iki 1387 m. krikšto buvo Lietuva. Tai verčia atkreipti dėmesį į du Lietuvos krikščioniškus valdovus – Jogailą (1377–1434) ir Vytautą (1392–1430). Atrodytų, einame teisingu keliu, bet ar tai prives prie teisingo galutinio atsakymo? [p. 372].

ENThe article discusses the research made on the coins of the Grand Duchy of Lithuania that were minted by Jogaila and Vytautas. It was revealed that the oldest coins of stamp type found in the Šančiai treasure (Kaunas) in 1933, belonged to Jogaila, the Grand Duke of Lithuania. It was determined that the coins were minted in 1387 to commemorate the baptism of Lithuania. The vassal purpose of Vytautas’ coins featuring Jogaila’s herald symbol the spearhead with a cross / St. George’s cross was identified. These coins were minted after Astrava Agreement in 1392.