Aliutės dienoraštis

LTKauno „Aušros“ mergaičių valstybinės gimnazijos moksleivės Alenos Landsbergytės-Žemkalnytės 1938–1940 m. su pertrauka rašytas dienoraštis išgyveno karą, pokarį, sovietmetį ir sulaukė atkurtos Lietuvos nepriklausomybės. Skirtingai nei jo autorė Alena Landsbergytė-Karazijienė, kuri 1944 metais, sovietų armijai antrą kartą artėjant prie Lietuvos, su vyru Gediminu Karazija pasitraukė į Austriją, kurį laiką gyveno Freiburge ir Kemptene, Vokietijoje, galiausiai emigravo į Australiją, dienoraštis visą laiką išbuvo Lietuvoje, Alenos jauniausio brolio Vytauto Landsbergio šeimos archyve. Kaip teigė prof. Landsbergis, kartą, seseriai lankantis Lietuvoje, jis pasiūlęs dienoraštį atiduoti, bet šioji tik numojusi ranka – suprask, nieko jis nevertas. Įvadinį straipsnį „Aliutės dienoraščiui“ parašęs prof. Juozas Skirius pabrėžia, kad A. Landsbergytė-Žemkalnytė dienoraštį rašė Lietuvai sudėtingu istoriniu laikotarpiu – Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir pirmaisiais karo metais iki Lietuvos okupacijos. Vis dėlto didžiąją dienoraščio dalį užima gimnazistės kasdienybė: mokykla, draugai, šokiai, santykiai su tėvais, repeticijos, sporto varžybų stebėjimas ir, žinoma, įsimylėjimai, pirmoji meilė. Kaune jaunystę praleidęs skaitytojas nesunkiai atpažins kauniečių labiausiai lankytas to meto vietas: miesto čiuožyklą, brolių Muralių kirpyklą, Karlo Baulo ateljė, Karininkų ramovę, Kauno Valstybės teatrą. O kur dar modernieji miesto kino teatrai – „Glorija“, „Daina“, „Forumas“, „Kapitol“, kauniečius vilioję vis kito žanro filmais ir repertuaru.„Aliutės dienoraštį“ papildo ir kartu su pussesere Rimute Jablonskyte (vėliau Rimantienė) užrašyti kelionės į Romą įspūdžiai „Automobiliu Kaunas–Roma–Kačerginė“, kuriuos 1938 m. ką tik gimnaziją baigusios merginos paskelbė keliuose laikraščio „XX amžius“ numeriuose. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, jo pabaigoje pateikiami paaiškinimai apie kai kuriuos minimus asmenis, asmenvardžių rodyklė. „Aliutės dienoraščio“ sudarytoja, komentarų autorė, mokslinė redaktorė ir priedų sudarytoja dr. Dalia Cidzikaitė, įvadinį straipsnį parašė prof. dr. Juozas Skirius. Dienoraštį parengė ir įžanginį žodį parašė prof. Vytautas Landsbergis, dienoraštį perrašė Lukas Cechanavičius. Knygos dailininkė Elona Marija Ložytė.