LTVertimas buvo naudojamas jau viduramžiais, tačiau jis niekada nebuvo laikomas mokslu, ir tik neseniai tai tapo pripažintu mokslu, tyrinėjamu daugelio autorių. Šio mokslo daugelis mokosi visą savo gyvenimą. Vertimo svarbą padidino globalizacija. Vienas iš populiariausių vertėjų Pažūsis (2014) teigia, kad vertimai Lietuvoje tapo kasdienine piliečių dalimi, iš dalies dėl globalizacijos, kuri auga nuo XX amžiaus pradžios. Tai taikoma visam pasauliui, nes globalizacija yra procesas, kurį sukelia skirtingų kalbų bendruomenių atstovai bendraujantys tarpusavyje, taip padidinant vertimų poreikį. Globalioje aplinkoje vertimas yra labai svarbus įvairiam informacijos perdavimui, nes skirtingos šalys turi skirtingus įstatymus, nuostatas, kultūrą, todėl labai svarbu perteikti informaciją apie naujienas, susijusias su nuolat vykstančiais pokyčiais. Yra ir kiti įvairūs vertimo poreikiai, ir yra visiškai akivaizdu, kad jie yra labai svarbūs šiandieninei visuomenei, vyriausybėms ir įmonėms, nes jos teikia daugybę informacijos, susijusios su įvairiomis galimybėmis. Atsižvelgiant į jau atliktus leksinių vertimo transformacijų tyrimus verslo diskurse, galima teigti, kad trūksta tyrimų, kuriuose nagrinėjama transformacijos įtaka vertimo lygiavertiškumui įvairiomis kalbomis ir su jais susijusiomis kultūromis, nes daugumoje tyrimų vertikaliojo vertimo transformacijos lygiavertiškumas yra orientuotas į tiesioginę vertimo sritį, kuri visiškai skiriasi nuo originalios kalbos.Atsižvelgiant į tai, šio darbo naujovė yra leksinių vertimo transformacijų naudojimas verslo kalbos tekstuose skirtingos kultūros kalbose. Siekiant ištirti leksinių vertimų transformacijų ypatumus skirtingų kalbų tekstuose atsižvelgiant į kultūrinius skirtumus, apibrėžtas šio tyrimo objektas - Europos Sąjungos verslo žurnalų vertimai. Šio darbo tikslas - ištirti leksinių vertimo transformacijų ypatumus, susijusius su skirtingų kalbų kultūrų lygiavertiškumu Europos Sąjungos verslo žurnalų vertimuose į lietuvių kalbą, atliktą profesionalių Europos Sąjungos verslo organizacijų vertėjų. Norint pasiekti minėtą tikslą, buvo nustatyti šie uždaviniai: 1. Išnagrinėti esamą literatūrą, susijusią su šia tema, suteikiant pagrįstą praktinės darbo dalies pagrindą; 2. Atrinkti bei atlikti kontrastingą pasirinktų leksinių vertimo transformacijos pavyzdžių analizę, pateikti įžvalgas apie vertimo perorientavimo ypatumus skirtingų kalbų kultūrų aspektu Europos Sąjungos verslo žurnalų vertimuose ir apibendrinti gautus rezultatus bei įžvalgas. Šiame tyrime naudojama medžiaga yra Europos Sąjungos verslo žurnalo vertimuose surinkti duomenys. Vertimo transformacijų ypatumai verslo kalboje rodo, kad vienos transformacijos yra aiškesnės už kitas, tačiau galima sakyti, kad vertimai reikalingi ir taikomi tokiems registrams, susijusiems su verslo kalba, kurie linkę vengti literatūrinio vertimo. Norint išlaikyti kalbą natūralią ir adaptuoti ją taip, kad būtų lengviau suprasti, reikalingi leksiški vertimo pakeitimai, bet didesnis šių transformacijų panaudojimas neturėtų pažeisti formalumo, tikslumo ar reikšmės, skirtos kalbos pristatymui. Pagrindinė vertimo transformacijos priežastis yra tai, kad šie pakeitimai gali būti naudojami oficialiai, siekiant padėti tiksliau išversti tekstą.
ENThe paper deals with the peculiarities of lexical translation transformations in business journals. The novelty of this work is the investigation of the usage of lexical translation transformations in business language texts concerning the equivalence in different culture languages. In order to research the peculiarities of lexical translation transformations in business language texts when dealing with cultural differences the main object of the investigation is set-to-be the translations of the European Union business journals. Keywords: lexical translation; transformation; equivalence.