LTVystantis žinių ekonomikai, vis daugiau ir daugiau teorinių ir praktinių pastangų dedama siekiant suvokti, kaip ekonomikoje žinios kuriamos, naudojamos ir skleidžiamos tam, kad sukurti naują vertę inovacijų pavidalu. Šis suvokimas yra nepaprastai svarbus formuojant inovacijų politiką ir suvokiant žinių procesus ekonomikoje. Todėl inovacijų sistema pirmiausia turėtų būti laikoma žinių kūrimo, naudojimo ir perdavimo sistema ir analizuojama būtent šiuo požiūriu. Žinių kūrimo sistema Lietuvoje yra santykinai silpnai išvystyta, todėl jos sąveika su žinių perdavimo sistema yra silpna. Žinių panaudojimo sistema yra orientuota į tiekėją ir klientą, o ne į mokslo tyrimais pagrįstą inovacijų vystymo procesą, nes trūksta pačios šalies gebėjimo absorbuoti bei pramoninės struktūros. Žinių perdavimo sistema yra išvystyta nepakankamai, ir pagrindinį indėlį į inovacinę veiklą įneša vidiniai įmonės žinių ištekliai arba naudojami sektoriaus ištekliai. Visos sistemos rodo integracijos į tarptautinius tinklus tendenciją, nesiekiant didesnės integracijos nacionaliniu ir vietiniu lygiais. Todėl nacionalinė inovacijų sistema Lietuvoje lieka fragmentuota su atskirai besivystančiomis posistemėmis, kur jungimo mechanizmas dar turėtų būti sukurtas. Tačiau inovacijų sistemos analizės metodologija lieka atvira diskusijai ir tolimesnei analizei, kadangi netgi turint aiškų teorinį suvokimą, ką reikia išmatuoti, vis dar reikia rasti tinkamiausius būdus, kaip tai turėtų būti matuojama ir kokie indikatoriai turėtų būti vystomi, siekiant svarbiausių kriterijų - patikimumo ir tarptautinio suderinamumo.
EN[...] With the development of knowledge economy, more and more theoretical and practical attempts are oriented towards understanding how knowledge is created, used and diffused within the economy in order to create new value in form of innovations. This understanding is of crucial importance in shaping innovation policy actions and anticipating knowledge processes within the economy. Therefore the system of innovations first of all should be not only seen but also analysed as a system of knowledge creation, use and transfer. However, the methodology for its analysis in a such way remains open to discussion and further analysis, because even having a clear theoretical understanding what should be measured, we still fave to find the most appropriate ways how it should be measured and what indicators should be developed, that meet to most important criteria - reliability and international compatibility.