The Comparative analysis of sexual violence and harassment at the piloting universities of Cyprus and Lithuania

LTAukštųjų mokyklų sociokultūriniai kontekstai sukuria prielaidas smurtui dėl lyties ir akademinėje aplinkoje. Straipsnyje pateikiama lyginamoji seksualinio smurto paplitimo, saugumo jausmo ir jo (ne) sukūrimo priežasčių Lietuvos (Šiaulių universiteto atvejis) ir Kipro (Nikosijos universiteto atvejis) aukštojo mokslo sistemoje analizė. Situacijos analizė yra paremta fokus grupės interviu, kuris buvo atliktas įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Seksualinio priekabiavimo ir smurto trečiojo lygio švietimo institucijose mažinimas“ (ESHTE), rezultatais. Tyrime dalyvavo abiejų aukščiau minėtų universitetų tikslinės grupės dalyviai: universiteto darbuotojai, įskaitant dėstytojus ir vyresniuosius administracijos darbuotojus, bei universiteto studentus. Tyrimas truko 3 mėnesius nuo 2017 m. iki 2018 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – ištirti universiteto personalo ir studentų patirtį atskleidžiant seksualinio smurto ir priekabiavimo (SSP) atvejus universiteto studijų aplinkoje ir universiteto miestelyje, taip pat jų turimas žinias apie esamas procedūras ir politiką SSP atvejais. Straipsnyje aptariama asmeninė dalyvių patirtis, požiūris ir įsitikinimai apie SSP, taip pat siūlymai, kaip mažinti ir keisti SSP situaciją aukštojo mokslo institucijose. Kalbant apie smurtą dėl lyties, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jis vyksta visoje Europos Sąjungoje (ES) ir yra žmogaus teisių pažeidimas. Tai yra moterų ir vyrų nelygybės priežastis ir kartu jos pasekmė. Europos universitetuose ir mokslinių tyrimų įstaigose gausu pranešimų tiek moterų, tiek ir vyrų, patyrusių seksualinį priekabiavimą, kas, savo ruožtu, daro neigiamą poveikį jų asmeninei gerovei ir mokslinei karjerai.Kita vertus, smurtas dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą, Europos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose dažnai yra nepakankamai įvertinamas, be to labai trūksta ir žinių šiuo klausimu. Keletas kitų autorių atliktų tyrimų parodė, kad nepalankiomis darbo sąlygomis dirbančioms moterims (pvz., doktorantėms) ar mainų programų studentams ypač gresia smurtas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas. Todėl straipsnyje analizuojamu tyrimu buvo siekiama ištirti ir palyginti įvairias seksualinio priekabiavimo formas aukštosiose mokyklose, kiek su tuo susiduria ir kiek tai patiria tiek darbuotojai, tiek studentai Kipre ir Lietuvoje. Antrasis tyrimo tikslas buvo nustatyti universitetų, kurie sėkmingai įgyvendina įvairias šios srities programas, veiksmus ir kolektyvinius institucinius mechanizmus, kurie veiksmingai prisideda prie smurto dėl lyties mažinimo universitetuose. Taigi, tyrimu siekta geriau suprasti smurto dėl lyties universitetuose situaciją, padidinti personalo ir studentų gebėjimą atpažinti ir kreiptis dėl smurto dėl lyties bei sumažinti smurto dėl lyties raišką akademinėje aplinkoje. Tyrimui atlikti buvo naudojamas mišrusis kokybinių tyrimų metodas. Kokybinis tyrimas buvo atliktas atliekant: 1) išsamią literatūros apžvalgą; 2) dviejų fokus grupių interviu Šiaulių universitete (ŠU) ir Nikosijos universitete (NU). Akcentuotina, kad šis interviu buvo paremtas tiesioginę personalo ir studentų grupių patirtimi; 3) taip pat seksualinio smurto ir priekabiavimo situacijos universitetuose analizė ir palyginimas. Nustatyta, kad abi šalys – ir Kipras, ir Lietuva - neturi senų tradicijų ar įsipareigojimų lyčių lygybės klausimais. Abiejose šalyse lyčių politikai didelę įtaką daro ES direktyvos ir konvencijos, skatinančios lyčių lygybę, kaip pvz. CEDAW ir Pekino veiksmų platforma.Kipre, priešingai nei Lietuvoje, nėra jokių nacionalinių teisės aktų, susijusių su SSP, kurie būtų įgyvendinami universitete. Universitetai nenagrinėja SSP atvejų; nėra duomenų apie ataskaitų pateikimo procentą ar atvejų baigtį. Kita vertus, teigiama, kad SSP nėra dažnas reiškinys abiejuose tyrime dalyvavusiuose universitetuose. Įdomu tai, kad yra mažiau informacijos apie SSP ŠU fizinių ir technologijos mokslų studijose, t.y. skirtingai nei Šiaulių universitete, studentai nepraneša apie savo patirtį šioje srityje. Kita vertus, vyraujanti priekabiavimo samprata „neiššifruoja“ grėsmę keliančių situacijų. Kitaip sakant, aukštosios mokyklos darbuotojai yra abejingi ir nekreipia dėmesio į SSP, todėl jų atskleidimo konfidencialumo ir anonimiškumo problema yra sudėtinga. Akivaizdu, kad abu universitetai (ŠU ir NU) turi mažai praktinės patirties, kaip užtikrinti konfidencialumą ir neleisti jo atskleisti. Atsižvelgiant į abiejų universitetų studentų susirūpinimą, nėra supratimo, kaip didinti SSP prevencijos iniciatyvas, nėra aiškaus visų SSP formų supratimo ir aiškaus supratimo, kaip į šiuos procesus galėtų įsitraukti kiti asmenys. Vyrauja aiški aukų kaltinimo retorika ir vyraujanti diskriminacija dėl lyties. Abu universitetai linkę seksualinį išpuolį suvokti kaip asmeninį rūpestį. Kiekvienas užpuolimas yra individualus įvykis, o ne traktuojamas kaip platesnio masto, tarp kultūrų, dalis. Abu universitetai seksualinio išpuolio atvejus laiko retais, atsiribojusiais ir atsitiktiniais. Seksualinio išpuolio prevencijos metodai universitetuose beveik visada nukreipti į moteris, į tai, kai joms apsisaugoti nuo atsitiktinio smurto, kuris yra universiteto hierarchijos rezultatas, o ne stipri ir palaikanti lyderio paskata, taip pat smurto lyties pagrindu visuomenės normalizavimas. [...].

ENThe sociocultural contexts of higher education institutions form the background for gender-based violence in professional structures and environment of academia. The article presents a comparative analysis of sexual violence and the reasons for its (non-)disclosure at the piloting universities in Lithuania and Cyprus. The findings of focus group interviews conducted within the framework of the Ending Sexual Harassment and Violence in Third Level Education (ESHTE) project, co-funded by the European Union, have been summarized in the present research. The focus group participants from each partner university involved university teachers, administrative staff, counselors and university students. The research was conducted during a 3-month period between 2017 and 2018. The main aim was to investigate university staffs’ and students’ experiences in the disclosures of the cases of sexual violence and harassment (SVH) in university environment and campus, as well as their awareness of existing procedures and policies in handling the cases of SVH. The results of this study discovered both universities’ academic and administrative staff and students’ personal experiences, attitudes and beliefs of SVH, as well as any of their suggestions towards the improvement of disclosures of SVH are discussed in the article.