Ethical attitude of the individual towards climate change: reflections on certain philosophical aspects

LTŠylant planetos klimatui, vis aktualesnė tampa klimato kaita, kurią skirtingų sričių specialistai tiria nevienodai. Klimatologai analizuoja ilgalaikius klimato pokyčius ir jų priežastis, ekonomistai vertina, kaip klimato kaita paveiks ūkį, o sociologai apmąsto, kaip visuomenės vertybės, kultūra ir žmonių turimi asmeniniai įsitikinimai formuoja žmonių požiūrį į klimato kaitą bei poveikį aplinkai. Savo ruožtu filosofai kelia episteminius, ontologinius ir etinius klausimus, susijusius su klimato kaitos problema. Apie klimato kaitos pavojų pirmieji pavojaus varpą mušti pradėjo būtent Vakarų šalių mokslininkai. Šiame straipsnyje plėtojamos dvi pagrindinės tezės: 1) siekiant veiksmingai spręsti klimato kaitos problemas, būtina iš esmės perorientuoti individo etinę laikyseną; 2) dialoginė komunikacija ir ekologinis artumas siūlo transformuojančius metodus, skatinančius gilesnį etinį įsipareigojimą aplinkos tvarumo idėjai. Tezėms pagrįsti taikomas hermeneutinis metodas, kuriuo analizuojamos lietuvių išeivijos filosofo Algio Mickūno ir lietuvių kilmės amerikiečių filosofo Thomo Kasulio filosofinės įžvalgos. Jų refleksijos nagrinėjamos egzilio kontekste, kuris suteikia unikalių perspektyvų apie etinę individo laikyseną aplinkos atžvilgiu. Tyrimo rezultatai rodo, kad A. Mickūno dialoginės komunikacijos sąvoka ir T. Kasulio ekologinio artumo idėja atskleidžia prasminius individo etinės laikysenos aspektus gyvenamojoje aplinkoje, kurią stipriai veikia klimato pokyčiai. Šios filosofinės įžvalgos nubrėžia kelią gilesniam etiniam įsipareigojimui klimato kaitos keliamų iššūkių akivaizdoje. Raktažodžiai: klimato kaita, etika, Thomas Kasulis, Algis Mickūnas, išeivijos filosofija.

ENAs the planet’s climate continues to warm, the issue of climate change becomes increasingly urgent, prompting experts from various fields to approach it from diverse perspectives. Climatologists investigate long-term climatic changes and their causes, economists evaluate the potential impacts on economies, while sociologists explore how societal values, culture, and individual beliefs shape attitudes toward climate change and its environmental implications. Philosophers, in turn, address epistemological, ontological and ethical questions related to this global challenge. Notably, it was Western scientists who first sounded the alarm about the dangers of climate change. This article proposes two main theses: (1) an ethical reorientation of the individual is essential for addressing climate change effectively; and (2) dialogical communication and ecological intimacy offer transformative frameworks for fostering a deeper ethical commitment to environmental sustainability. To test these theses, the study employs a hermeneutic methodology that analyses the philosophical insights of Algis Mickūnas, a Lithuanian émigré philosopher, and Thomas Kasulis, an American philosopher of Lithuanian descent. Their reflections are situated within the context of exile, which provides unique perspectives on ethical orientation toward the environment. The results reveal that Mickūnas’s concept of dialogical communication and Kasulis’s notion of ecological intimacy illuminate meaningful dimensions of an individual’s ethical orientation toward their lived environment. These philosophical insights suggest a path forward for fostering a deeper ethical engagement with the challenges posed by climate change. Keywords: climate change, ethics, Thomas Kasulis, Algis Mickūnas, philosophy of exile.

• Anthropocene and the values in the contemporary Lithuanian philosophy. Filosofija. Sociologija 2024, 35, 1, 49-56.
• Filosofija ir žmogiškumas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. 383 p.
• Mokykla, mokytojai, mokiniai. Vilnius : Versus aureus, 2014. 238 p.
• Some general intercultural reflections on climate change. Filosofija. Sociologija 2022, 33, 3, 325-331.