Akmuo ir šviesa : kritikos straipsniai

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnyga / Book
Kalba
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Rusų kalba / Russian
AntraštėAkmuo ir šviesa : kritikos straipsniai
AutoriaiLaurušas, Juozas
RengėjaiSprindytė, Jūratė, parengė [edt]
PaskelbtaVilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005
Puslapiai256 p.
PastabosBibliografija.
Reikšminiai žodžiai
LTLiteratūros istorija; literatūriniai ryšiai; literatūros kritika; Komparatyvistika, armėnų literatūra, vertimo teorija, magiškasis realizmas, nacionalumas, internacionalumas
ENLiterary history; literary connections; literary criticism
Santrauka / Anotacija

LTLiteratūros tyrinėtojas, tekstologas Juozas Laurušas (1947-2000) tyrinėjo lietuvių-armėnų literatūros ryšius. Jerevane studijavo armėnų kalbą ir turėjo galimybę susipažinti su armėniškais šaltiniais, iš jų – ir su senaisiais, į kitas kalbas neišverstais, veikalais. Jis pirmasis savo darbe „Armėnų kilties“ personažai V. Pietario „Algimante“ ir Vaižganto „Pragiedruliuose“: istorinis literatūrologinis komentaras“, išspausdintame tik po autoriaus mirties („Lituanistica, 2001. Nr. 2(46), vėliau jo darbų rinkinyje „Akmuo ir šviesa“), moksliškai apžvelgė armėnų atkeliavimo į Lietuvą istoriją, nurodė jų vaidmenį Lietuvos ekonomikoje, diplomatijoje ir karyboje. J. Laurušo duomenimis, pirmoji didelė armėnų išeivių banga būsimąją LDK pasiekė dar XI amžiuje, tiurkams seldžiukams įsiveržus į Armėniją ir sugriovus tuometinę jos sostinę Ani. Remdamasis šaltiniais, jis teigia, kad maždaug tuo metu, kai ėmė stiprėti Lietuvos valstybė (XIII–XIV a. pr.), armėnai „nutiesė platų prekybos kelią tarp Armėnijos ir Baltijos jūros“. Jis mini, kad apie 1390 m. Vytautas Didysis patvirtino pirmąjį LDK armėnų išeivių vyskupą Hovanesą.

ENLiterature researcher, textologist Juozas Laurušas (1947–2000) researched the relations between Lithuanian and Armenian literature. He studied Armenian in Yerevan and had an opportunity to familiarise with Armenian literary sources, including the ancient works, which were not translated into other languages. He was the first who made a scientific review of the history of Armenians’ arrival in Lithuania, described their role in Lithuania’s economy, diplomacy and armed forces in his work „Characters of Armenian Descent in V. Pietaris’ “Algimantas” and Vaižgantas’s “Pragiedruliai”: a Historical Literary Commentary”, published only after his death (“Lituanistica”, 2001. No 2(46), later in the collection of his works “Akmuo ir šviesa”). According to Laurušas, the first large wave of Armenian diaspora reached the future Grand Duchy of Lithuania as early as in the 11th century, when Turks, the Great Seljuq Empire, invaded Armenia and destroyed its capital Ani. He states, based on the historical sources, that approximately when the state of Lithuania started to strengthen (13th–early-14th centuries), Armenians “built a wide trade road between Armenia and the Baltic Sea”. He mentioned that Vytautas the Great appointed the first bishop of Armenian disapora in the Grand Duchy of Lithuania Hovhannes in around 1390.

ISBN9955475978
Mokslo sritisLiteratūrologija / Literary Studies
DalysP. 7-18. Kultūros ir mirties papartynuose: netobulas bibliotekininkas / Jūratė Sprindytė
Susijusios publikacijosJono Bretkūno Postilė (1591): nuo Lietuvių literatūros draugijos Tilžėje iki Matenadarano Jerevane / Ona Aleknavičienė, Ieva Rekštytė. Archivum Lithuanicum. 2013, t. 15, p. 113-140.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/986
Atnaujinta2018-12-22 17:20:35
Metrika Peržiūros: 20