Exploring Lithuanian real estate crowdfunding investors’ rationality

LTPastaruosius dešimtmečius finansų rinką ir joje veikiančių asmenų elgseną reikšmingai keičia technologinės inovacijos ir skaitmenizacijos procesai, didėjantis investavimo skirtingose rinkose prieinamumas bei nuolat atsirandantys inovatyvūs finansiniai produktai ir paslaugos. Inovatyvūs investiciniai produktai, tokie kaip sutelktinis investavimas į NT, nuo tradicinių skiriasi mažesne minimalios investicijos suma, lengvesne prieiga, skaitmeniniais sprendimais, didesne investavimo rizika, mažesniu produktų, paslaugų ir jų teikėjų reguliavimu ir kt. Dėl mažesnės minimalios investicijų sumos bei poreikio greitai priimti investicinius sprendimus inovatyvius finansinius produktus besirenkantys investuotojai yra mažiau linkę atlikti išsamią investicinę analizę nei investuojantys į tradicinius produktus (Block ir kt., 2018, Buttice ir Vismara, 2021) ir yra labiau linkę nukrypti nuo racionalaus sprendimų priėmimo modelio. Investuotojo elgsenos racionalumas yra aktuali problema, padedanti suprasti ne tik bendrą finansų rinkų reakciją bet ir tai, kaip priimami individualūs investiciniai sprendimai. Šiame tyrime vertinamas individualaus investuotojo požiūris remiantis neoklasikine naudingumo maksimizavimo teorija, pagal kurią racionalūs investavimo sprendimai priimami atsižvelgiant į rizikos ir grąžos kompromisą, visą turimą informaciją bei nėra veikiami elgsenos šališkumų. Visgi dalis tyrėjų (Alimi, 2013; Gourinchas ir Parker, 2002; Lunfang ir kt., 2018, Thaler, 2016) kritikuoja arba atmeta neoklasikinės teorijos prielaidas teigdami, kad jos neatspindi realių rinkos sąlygų ir nepaaiškina šiuolaikinių investuotojų elgesio.Taigi, šiame tyrime, papildomai įvertinus elgsenos finansų literatūroje išsakytus argumentus (Tuyon ir Ahmad, 2018, Kumar ir Goyal, 2016, Lin, 2011), laikomasi požiūrio, kad tikrovėje tobulas investuotojų racionalumas neegzistuoja ir priimdami investicinius sprendimus finansų rinkos dalyviai yra šališki. Investuotojai, ypač besirenkantys inovatyvius finansinius produktus, neturi galimybių priimti racionalius sprendimus, nes jie susiduria su informacijos, laiko, kognityvinių gebėjimų ribotumu, nebūtinai kas kartą siekia maksimizuoti naudą, – greičiau tenkina savo poreikius ir priima sprendimus, kurie yra pakankamai geri esamomis aplinkybėmis. Buvo siekiama įvertinti, kiek racionalūs yra investuotojai priimdami sprendimus investuoti į nekilnojamo turto (NT) sutelktinio finansavimo platformas, taip pat ar panašaus racionalumo investuotojai pasižymi panašiomis individualiomis charakteristikomis. Apjungiant neoklasikinės ir elgsenos finansų teorijos nuostatas investuotojų elgsena buvo suskirstyta į tris racionalumo grupes – racionalius, riboto racionalumo ir iracionalius investuotojus. Racionalumo lygiui vertinti pasitelkti dviejų tipų vertinimo kriterijai – rizikos ir grąžos bei elgsenos šališkumų kriterijai. Racionalumo vertinimo logika ir sukonstruoti racionalumo vertinimo kriterijai buvo pritaikyti atliekant Lietuvos nekilnojamojo turto sutelktinio finansavimo investuotojų internetinę apklausą. Surinktų duomenų analizei panaudoti aprašomosios statistikos, hierarchinės klasterinės analizės bei χ2 (chi kvadrato) statistiniai metodai. Tyrimo rezultatai patvirtino mūsų lūkesčius dėl investuotojų riboto racionalumo elgsenos dominavimo sutelktinio NT finansavimo. Net 78,1 proc. apklaustųjų buvo priskirti riboto racionalumo investuotojų grupei, o racionalių investuotojų grupę sudarė vos 18 proc. respondentų.Tolesnio riboto racionalumo investuotojų klasterizavimo metu išskirtos trys skirtingos grupės, ir tai leido įvertinti, kad ribotas racionalumas daugiausia buvo pagrįstas nustatytais elgesio šališkumais, o ne nesugebėjimu suprasti ir tinkamai taikyti rizikos ir grąžos kriterijų. Vertinant individualaus lygmens ypatybes nustatyta, kad sutelktinio NT finansavimo investuotojų racionalumo skirtumus galima paaiškinti investuotojų finansinių žinių, bet ne jų demografinių charakteristikų, tokių kaip lytis, amžius, grynosios pajamos, išsilavinimas, profesija, gyvenamoji vieta ir sąsaja su finansų sektoriumi, skirtumais. Tyrimas gali būti toliau plėtojamas įtraukiant papildomą racionalumo vertinimo kriterijų grupę, susijusią su turimos informacijos panaudojimu priimant sprendimus bei tiriant kitus inovatyvius finansinius produktus, įskaitant kito tipo sutelktinio investavimo priemones. Kadangi šio tyrimo metu nepavyko įrodyti demografinių charakteristikų sąryšio su investuotojų racionalumu, būtų aktualu įvertinti psichologinius, kognityvinius ir socialinius investicinių sprendimų priėmimo aspektus, ypač inovatyvių finansinių produktų ypatumų kontekste. Kadangi tyrimo rezultatai atskleidė, kad investuotojai linkę nukrypti nuo racionalaus elgesio, investiciniai sprendimai buvo paveikti elgsenos šališkumų, o jų racionalumas buvo susijęs su turimomis finansinėmis žiniomis, tad manoma, kad būtų tikslinga griežčiau reguliuoti inovatyvius finansinius produktus ir paslaugas bei daugiau dėmesio skirti jų investuotojų finansiniam švietimui. Raktiniai žodžiai: sutelktinis finansavimas, investuotojų elgsena, investuotojų racionalumas, ribotas racionalumas.

ENThe research aims to assess how rational investors are in making real estate crowdfunding investment decisions and weather similar rationality investors share common individual-level characteristics. The research data was collected through an online survey and investors’ rationality was assessed according to risk & return and behavioral biases criteria. Results revealed that 18% of the respondents were rational and as much as 78.1% of them demonstrated bounded rationality behavior. Further clustering of bounded rationality investors identified three distinct clusters and suggested that bounded rationality proved to be largely based on established behavioral biases rather than on failing to understand and apply risk and return criteria. In terms of individual-level characteristics, rationality of real estate crowdfunding investors significantly related to their financial knowledge, but not to their age, sex, income level, education, occupation, residence and interface with finance sector. Keywords: crowdfunding, investor behavior, investor rationality; bounded rationality.