Consumers believe in health behavior but do not perform it: understanding attitude formation factors’ influence on consumer health behavior

LTStraipsnyje apibrėžiami teoriniai nuostatų formavimosi aspektai bei aptariami nuostatas formuojantys veiksniai bei jų sąsajos su vartotojų sveikatos elgsena. Analizuojant mokslinę literatūrą identifikuota, kad nuostata įgyjama ir kaupiama atmintyje kaip individualus, nematomas suvestinis tam tikrų objektų (daiktų, žmonių, įvykių, produktų, paslaugų, idėjų, socialinių reiškinių) vertinimas, individo „skėtinė“ psichologinių aspektų išraiška per nuostatas, jausmus, emocijas, įsitikinimus, lūkesčius, sprendimus, vertinimus ir vertybes, etinius, moralinius, socialinius ir kitus principus, suformuota emociniu, elgsenos arba kognityviniu pagrindu, išreiškianti tam tikrą individo įsitikinimą ir reakciją į vertinamą objektą, teigiamą arba neigiamą nusiteikimą veikti atitinkamai vertinamų objektų atžvilgiu tam tikrose situacijose. Išanalizavus straipsnio mokslinę literatūrą identifikuota, kad nuostatų formavimas yra keleto lygmenų procesas, vykstantis integruojant kognityvinį, afektinį ir bihevioristinius komponentus, kurie jungia tam tikrus nuostatas formuojančius veiksnius. Analizuojant nuostatas formuojančius veiksnius ir panaudojant mokslinės literatūros analizę, modeliuojamas teorinis nuostatas formuojančių veiksnių, jų sąsajų su sveikatos elgsena modelis, atskleidžiantis priežasties-pesėkmės sąsajas tarp nuostatas formuojančių veiksnių ir sveikatos elgsenos bei leidžiantis numatyti tokios elgsenos priežastis. Bendras teorinis nuostatas formuojančių veiksnių ir jų sąsajų su sveikatos elgsena modelis atskleidžia galimybes, kaip pasitelkiant nuostatas formuojančius veiksnius būtų galima vertinti ne tik individo elgsenos pasekmes, bet ir numatyti šios elgsenos priežastis. Antroji straipsnio dalis skirta empiriniam tyrimui ir vieno iš tyrimo metu gautų rezultatų apžvalgai ir jų vertinimui.Antroje straipsnio dalyje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai, atskleidžiantys tendenciją, kad maždaug 40 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų tiki sveikatos elgsena, bet jos nesilaiko. Nors jų nuostatos teigiamos (palaiko poreikį judėti, subalansuotos mitybos svarbą sveikatai, profilaktinius diagnostinius patikrinimus, siekiant išvengti kenksmingos elgsenos), tai neatsispindi jų elgsenoje. Pasitelkiant nuostatas formuojančius veiksnius, teorinėje straipsnio dalyje identifikuotą priežastinį – pasekmės ryšį tarp vartotojo nuostatų formavimosi ir sveikatos elgsenos, atliekami nuostatų formavimosi ir sveikatos elgsenos sąsajų vertinimai, kas padeda suprasti tikslios vartotojų sveikatos elgsenos priežastinius motyvus. Didelę įtaką vartotojo nuostatoms dėl sveikatos daro kognityvinis jų formavimosi komponentas ir jo faktoriai (vidiniai kognityviniai veiksniai): vartotojo įsitikinimai, pažinimas, patyrimas, suvokimas. Tai pat reikšminga išorinių kognityvinių stimulų įtaka: gydytojų, vaistininkų informacija ir afektinio nuostatų formavimosi komponento bei jo veiksnių įtaka (baimė, jausmai). Tie, kuriems būdinga elgsenos tendencija, „tiki sveikatos elgsena, bet jos nevykdo“, turi ryškų baimės jausmą, ligos baimę. Elgsenos (kognityvinis, bihevioristinis) nuostatų formavimosi komponentas neturi reikšmingos įtakos vartotojo elgsenai „tiki, bet nevykdo“: šie vartotojai rečiau turi bihevioristinį nuostatų formavimosi komponentą nei besilaikantys sveikatos elgsenos (t. y. nėra linkę rūpintis sveikata, nes tėvai neišmokė).Vartotojas (tikintis sveikatos elgsena, bet taip nesielgiantis) rečiau ieško informacijos žiniasklaidoje, internete, sveikatos mokymo seminaruose, tačiau patikimą informaciją gauna iš išorinių stimulų – gydytojų, vaistininkų. Tikėtina, kad didesnis gydytojų ir vaistininkų įsitraukimas į šį tikslinį segmentą galėtų prisidėti prie vartotojų sveikatos elgsenos skatinimo, siekiant sveikatą saugančios, ją stiprinančios elgsenos ir užkirsti kelią kenksmingai elgsenai. Tikėtina, kad gydytojų ir vaistininkų, kaip nuomonės lyderių, įtraukimas į šią tikslinę grupę galėtų padėti sustiprinti kognityvinį nuostatų formavimosi komponentą, padėti atskirti kontroversišką informaciją nuo patikimos, nepasiklysti informacijos gausoje (ką šie vartotojai ir nurodė). Stiprinant kognityvinį nuostatas formuojantį komponentą būtų galima paskatinti didesnį domėjimąsi, gauti daugiau informacijos, pagilinti žinias apie sveikatos elgseną. Kadangi vartotojai, kurie tiki sveikatos elgsena, bet taip nesielgia, turi didesnį baimės jausmą (ligos baimės, ligos padarinių baimės) nei tie, kurie laikosi sveikatos elgsenos, gali būti, kad su gydytojų ir vaistininkų pagalba ši tikslinė grupė galėtų gauti daugiau informacijos apie sveikatos elgseną, kaip išvengti ligų ir jų pasekmių – ekonominių, psichologinių, sociologinių, fizinių. Tikėtina, kad žinios apie ligų prevenciją galėtų sumažinti baimę. Tai yra tolesnių tyrimų gairės. Raktiniai žodžiai: nuostata, nuostatų formavimasis, nuostatas formuojantys veiksniai, vartotojų nuostatos, sveikatos elgsena. [Iš leidinio]

ENThe article discusses the theoretical aspects of attitude formation, the factors influencing the formation of consumer attitudes and their relationship with consumer health behavior. The second part of the article presents the results of an empirical study revealing a tendency that consumers believe in health behavior but do not perform it. Using the attitude formation factors and the causal-consequential relationship between attitude formation and health behavior there is evaluated and presented the attitude formation impact on health behavior. Keywords: an attitude, attitude formation, attitude formation components, consumer attitudes, health behavior. [From the publication]