LTEduardo Balsio kūryba lietuvių muzikos kontekste išsiskiria ryškiais, didelėms atlikėjų sudėtims skirtais stambių formų kūriniais, pasižyminčiais įtaigumu, meistriška orkestruote ir savalaikiškumu. Tai baletas, oratorija, opera, „Dramatinės freskos“ smuikui, fortepijonui ir orkestrui, du koncertai smuikui ir orkestrui bei daug kitų reikšmingų, atlikėjų repertuare įsitvirtinusių kompozicijų. Simboliška, o kartu ir paradoksalu, kad paskutinis kūrinys – smuikui solo. Tai kūrybinės minties koncentratas, maksimalus instrumento galimybių panaudojimas, kūrėjo ir atlikėjo sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdys ir dar vienas kūrybinio posūkio neoklasicizmo link ženklas. Straipsnio tikslas – atskleisti E. Balsio Koncerto smuikui solo sukūrimo aplinkybes ir kūrybinį kontekstą. Trečiasis koncertas pagal autoriaus sumanymą turėjęs būti smuikui ir orkestrui skirtas 6 dalių kūrinys. Tačiau kompozitorius, bendradarbiaudamas su žymiausiu to meto smuikininku Raimundu Katiliumi, spėjo sukurti tik smuiko partiją ir keturias ciklo dalis (užbaigti kūrinį sutrukdė mirtis). Kūrybos procese Balsys studijavo žymiausius XX a. kompozitorių kūrinius smuikui. Daugiausia įtakos jam turėjo K. Szymanowskio ir ypač B. Bartóko opusai. Bendradarbiavimo su Lietuvos smuikininkais patirtis bei šio kūrinio pirmojo atlikėjo ir redaktoriaus Raimundo Katiliaus profesinis meistriškumas lėmė itin virtuoziško, techniškai sudėtingo, bet kartu ekspresyvaus, atlikėjų ir klausytojų pamėgto kūrinio atsiradimą. Greta V. Barkausko Partitos smuikui Balsio Koncertas smuikui solo yra viena ryškiausių XX a. II pusės lietuviškų kompozicijų smuikui.Koncertas smuikui solo Nr. 3 – tai modernus neoklasicistinio stiliaus kūrinys; konceptualiausia ir ryškiausia jo dalis – Fuga. Būtent antroji Koncerto dalis tampa sąsaja su dar vienu muzikos žanru – iš baroko mus pasiekiančia sonata smuikui solo, o ciklo traktuotė sudaro sąlygas Balsio kompoziciją susieti su J. S. Bacho, E. Ysaÿe ir ypač B. Bartóko smuiko sonatomis. Tai skatina kūrinyje įžvelgti Balsio kūrybai būdingą muzikos žanrų sanglaudą, o paskutinėje kompozicijoje – ir žanrinę dichotomiją: koncertas-sonata. [Iš leidinio]
ENIn the context of Lithuanian music, the oeuvre of Eduardas Balsys are distinguished by striking compositions of large form for big ensembles of performers, which are noted for their persuasiveness, masterful orchestration and for the style of music relevant at the time. They include a ballet, oratorio, opera, Dramatic Frescoes for violin, piano and orchestra, two concertos for violin and orchestra, and many other significant compositions that are firmly established in many performers’ repertoire. It is symbolic and at the same time paradoxical that his last composition is for violin solo. It is the culmination of creative thought that makes the most of the instrument, a fine example of a fruitful collaboration between a creator and a performer, and another sign of a creative shift towards neoclassicism. The goal of the article is to reveal the circumstances and creative context of Balsys’ Concerto for violin solo. Keywords: concerto for violin solo, Eduardas Balsys, Lithuanian music, sonata for violin solo. [From the publication]