Buvusių dvarų sodybų želdynai ir jų tvarkymas

LT1999–2009 m. buvo ištirta per 200 šalies dvarų parkų. Pagal išplanavimo pobūdį šiuos parkus galima būtų suskirstyti taip: geometrinio plano – 55 parkai (27,5 %), mišraus – 107 (53,5 %) ir peizažiniai – 38 (19 %). Iš viso šalies dvarų parkuose šiuo metu auga apie 350 introdukuotų sumedėjusių augalų rūšių ir dekoratyvinių formų (Pinophyta – 95, Magnoliophyta – 255), priklausančių 39 šeimoms ir 93 gentims (Pinophyta – 4 šeimos ir 11 genčių, Magnoliophyta – 35 ir 82). Kiekvieno senojo parko renovaciją reiktų pradėti nuo elementarių jo tvarkymo ir priežiūros darbų. Tai vadinamasis „rūdžių pašalinimas“ nuo seno meno kūrinio, leidžiantis aiškiau pajausti šio kūrinio dvasią ir parinkti tinkamiausius renovacijos kelius ir metodus. Vykdant renovacijos darbus, pagrindinį dėmesį reikia skirti parko erdvinei struktūrai atkurti. Gerai prižiūrimi parkai, išsaugodami daugiau ar mažiau ryškius autentiškumo bruožus, išgyvena 200–300 metų. Kiekviena karta jiems suteikia kažką savo, pritaikydama savo poreikiams ir interesams bei savo laikmečio dvasiai. Reikšminiai žodžiai: dvaro sodyba, parkas, rūšis, forma.

ENIn 1999-2009 200 parks in former manor places were explored and evaluated. Most of the historic parks have mixed (107 parks or 53,5% of the all analyzed parks), 55 parks (or 27,5% of the all analyzed parks) have geometric and 38 parks (or 19% of the all analyzed parks) have irregular structure of the plan. 350 species and cultivars of introduced ligneous plants are registered (95 are Pinophyta, 255 are Magnoliophyta) which belong to 39 families and 93 genera (Pinophyta – 4 families and 11 genera, Magnoliophyta – 35 and 82). It is established that the first steps of renovation of the historic park should be the basic clear-out and maintenance works. When performing works of renovation the main attention has to be paid to the reconstruction of the spatial structure, water elements or their system and if it is possible topography features of the park. These components of the park comprise the essence of the historic park as a creation of landscape architecture. Today the state owns 70% of the historic parks but most of them (about 65%) are neglected and in bad physical condition. Privatization of the former manor places and their parks often is the single opportunity to protect these objects of built and green heritage. But the historic park may be privatized only as undivided object of cultural heritage and the owner of it has to arrange and maintain the park only according special conditions refered in the contract and the certified project of renovation.Well maintained parks live and retain features of authenticity for 200 – 300 years. As time passes the elements of infrastructure, zoning, varietal assortment of the plants and even spatial structure of the park change. Therefore, every generation has the right to arrange the park satisfying it needs without compromising the future generations to meet their own needs and not decreasing the cultural value of the park. Key words: manor place, park, species, cultivar.