Altruisto ugdymo ankstyvojoje jaunystėje tobulinimo prielaidos : disertacija

LTHodegetikos mokslas praturtinamas Lietuvoje bene pirmą kartą atlikto jaunuolių altruizmo ugdymo kompleksinio tyrimo rezultatais. Sudarytas hipotetinis diagnostinis jaunuolių altruizmo raiškos modelis, nustatytos asmens tapsmo altruistu dėsningumus atskleidžiančios tendencijos, kurios išryškintos įvairiais diagnostiniais statistinės analizės pjūviais atlikus sociokultūrinių ugdymo veiksnių įtakos jaunuolių altruizmo internalizacijai reikšmingumo tyrimą. Rašinių metodą integravus į pedagoginį kvazieksperimentą atskleistos kai kurios jaunuolių altruizmo internalizacijos kognityviniu bei emociniu lygmenimis neformalaus papildomo ugdymo metu optimizavimo prielaidos. Atliktų tyrimų rezultatai atveria tolesnių kompleksinių altruisto ugdymo tyrimų perspektyvą. Altruizmas kaip bipolinis reiškinys gali būti laikomas moraliniu gyvenimo ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų principu; svarbiausias altruizmo turinio apraiškas ankstyvojoje jaunystėje sudaro įsijautimas ir nesavanaudiškumas; ugdomąją įtaką asmens tapsmui altruistu daro šeimos, draugų, kaimynų, mokyklos, žiniasklaidos (išskyrus internetą), dalyvavimo karitatyvinėje Bažnyčios veikloje ir altruizmo esmės bei prasmės suvokimo, emocinių altruizmo išgyvenimų, ryžto prosocialiai elgtis, prosocialaus elgesio sąveika. Konstruktyviojoje disertacijos dalyje teikiamomis altruisto ugdymo ankstyvojoje jaunystėje tobulinimo pedagoginėmis rekomendacijomis gali pasinaudoti vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo programų rengėjai, vadovėlių autoriai, mokytojai, klasių auklėtojai, neformalaus papildomo ugdymo organizatoriai bei vadovai; savanorių organizacijų, Bažnyčios ir kitų socialinių (švietimo) institucijų jaunuolių ugdymo veikėjai. [Iš leidinio]

ENThis first complex integrated study into the cultivation of altruism in the young created a hypothetical diagnostic model of altruistic behaviour in the young and the tendencies that reveal consistency of altruistic development of individuals were established. These were clarified with the help of diagnostic cross-sections of statistical analyses after the completion of study on sociocultural upbringing factors affecting the internalisation of young people’s altruism. By incorporating use of young people’s writings into the pedagogical quasi-experiment, some assumptions were identified in relation to the optimisation of young people’s altruism internalisation. The results of the studies undertaken open up the prospect of further complex integrated studies. The most important altruistic manifestations in early childhood are empathy and unselfishness. The individual may be additionally conditioned toward altruism by the influence of family, friends, neighbours, school, the media, participation in the Church’s charity work and by comprehending the essence and meaning of altruism, an emotional experience of altruism, and a determination to act pro-socially. In the constructive part of the dissertation, the pedagogical recommendations presented concerning improving the cultivation of altruism in early childhood can be used by curriculum designers, textbook authors, teachers, organisers of informal supplementary training and managers, volunteer organisations, and youth training activists from the Church and other social (educational) institution. [From the publication]