Naujo istorijos žinių struktūrinimo modelio paieškos : recenzija

LTRecenzijoje aptariama Vilniaus pedagoginio universiteto leidykloje 2006 metais pasirodžiusi Sandros Grigaravičiūtės mokymo metodinė priemonė “Istorijos žinios ir jų struktūravimas”, kuri dėl joje iškeltų problemų aktualumo ir jų sprendimo naujumo turi ne tik mokomąją, bet ir mokslinę vertę. Metodinės priemonės pavadinimas nurodo du autorės keliamus klausimus: kas yra istorijos žinios? kaip jas reikėtų struktūruoti? Apibrėžusi žinias kaip patirtį ir pažinimo priemones, S. Grigaravičiūtė bando sukurti originalią, dabartinę istorijos mokymo sampratą atitinkančią istorijos žinių struktūrą. Jos istorijos žinių struktūros provaizdžiu tampa Hilkes Günther-Arndt pasiūlytas istorijos žinių struktūravimas. Remiantis juo lietuvių didaktikė istorijos žinias siūlo skirstyti į konstatuojamąsias ir procedūrines. Konstatuojamosios žinios erdviškai vaizduojamos kaip piramidė, kurios pagrindą sudaro “faktai”, virš jų talpinami tokie žinių komponentai, kaip “asmenybės”, “sąvokos”, “teorijos”, o viršūnėje matomos “idėjos”. Procedūrinės žinios apibrėžiamos kaip mąstymo operacijos (analizė, lyginimas, sintetinimas), turinčios euristinę galią. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: S. Grigaravičiūtės metodinė priemonė "Istorijos žinios ir jų struktūravimas"; Sąvoka "istorijos žinios"; Mokymo programos; Methodical textbook "Historical knowledge and its structuralization"; Notion "historical knowledge"; Curriculum.

ENThe review discusses methodological teaching aid “Historical knowledge and its structuring” by Sandra Grigaravičiūtė published in 2006 by Vilnius Pedagogical University, which is due to urgency of the issues discussed in it and novelty of their solutions is not only valuable as a teaching aid but as a scientific approach as well. The title of the methodological aid implies two questions raised by the author: what is historical knowledge? how should it be structured? Describing the knowledge as experience and means of cognition, S. Grigaravičiūtė tries to create a unique history knowledge structure in line with the modern conception of the history science. The prototype of her history knowledge structure is structuring of historical knowledge suggested by Hilkes Günther-Arndt. Basing on it the Lithuanian methodologist proposes to divide historical knowledge into declarative and procedural. Declarative knowledge is visually depicted as a pyramid the base of which is formed by “facts”, other components of knowledge such as “personalities”, “notions”, “theories” are placed above, and “ideas” are on top. Procedural knowledge is defined as acts of thinking (analysis, comparison, synthesizing), which have heuristic nature.