Okupacijos žalos atlyginimas: politinė valia ir konjunktūra

LTKalboje nagrinėjamos sovietų okupacijos žalos atlyginimo problemos sprendimo sąlygos. Nagrinėjami Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Europos viešieji politiniai diskursai, atspindintys sociopolitines aplinkybes, turinčias įtakos politikų pozicijoms dėl okupacijos žalos atlyginimo. Pirmiausiai pateikiama politinių nuomonių Baltijos valstybėse chronologija, kuria siekiama išsklaidyti mitą, neva diplomatinės pastangos spręsti okupacijos žalos atlyginimo klausimą yra pakankamos. Daroma išvada, kad Baltijos valstybių politikus sieja jų konjunktūriškumas, pozicija dėl sovietinės okupacijos žalos priklauso nuo to, kas, kokiu momentu ir kam adresuoja savo žodžius. Teigiama, kad Baltijos valstybių nenuoseklumu sėkmingai naudojasi Rusija, kuri okupacijos žalos atlyginimo klausimu beveik be išimčių kalba vienu balsu, neigdama okupacijos faktą ir kartu pareigą atlyginti žalą. Autorius taip pat pastebi, kad tendencija nutrinti ribą tarp politinio gyvenimo faktų ir nuomonių šiandien įsivyrauja ir ES politikoje: naudos siekis priverčia ignoruoti ne tik autoritarines tendencijas Rusijoje, bet ir susilaikyti nuo okupacijos žalos atlyginimo Baltijos valstybėms klausimo kėlimo. Daroma išvada, kad šiandien Lietuvos uždavinys – išlaikyti okupacijos žalos atlyginimo klausimą nekintamu politinės darbotvarkės klausim, šiuo klausimu reikalingas bendras susitarimas, vieninga politinė valia.

ENThe speech discusses the preconditions for the resolution of the problem of compensation for damage resulting from the Soviet occupation. The speech examines public political discourses in Lithuania, Latvia, Estonia, Russia and Europe which reflect the socio-political realities that affect the politicians’ position regarding the compensation of occupation damage. First, a timeline of political opinions in the Baltic States is presented in order to dispel the myth that the diplomatic efforts in resolving the issue of compensation for occupation damage are sufficient. It is found that the politicians of the Baltic States have conjuncturalism in common, since their position on the compensation for the damage of the Soviet occupation depends on the time, place and audience of their speeches. It is argued that the inconsistency of the Baltic States is successfully used by Russia that is almost always speaking on the issue in a single voice, denying the fact of the occupation and, consequently, the duty to compensate the damage. The author also notices that the tendency to erase the boundary between political events and opinions is now becoming prevalent in the EU as well: profit-orientation leads to not only ignoring the authoritarian tendencies in Russia but also refraining from raising the issue of compensation for the occupation damage to the Baltic States. It is concluded that Lithuania’s task today is to place the issue of the compensation for the occupation damage firmly on the political agenda and that this issue requires common agreement and unified political will.