LR valstybės skolos analizė

• Lietuvos Respublikos valstybės skolos analizė
• Republic of Lithuania public debt analysis

LTTikslingai paskirsčius išlaidas, valstybės biudžetas gali tapti perteklinis arba subalansuotas. Tokiu atveju, valstybė gali finansuoti daugiau veiklų bei programų. Tačiau tiek Lietuvos Respublikoje, tiek kitose valstybėse, dažnai, biudžetas būna deficitinis, todėl prireikia skolintis lėšų iš užsienio bei vidaus rinkų. Tačiau tai reikia daryti atsakingai, nes per didelis skolinimasis apsunkina šalies ekonomiką ir tampa rizikingas, todėl turi būti nuolat stebimas skaičiuojant ir analizuojant absoliučius bei santykinius valstybės skolos rodiklius. Straipsnyje atlikta 1999–2018 metų LR valstybės skolos dinamikos analizė parodė, jog valstybė nuolat yra skolinga, tik ši skola iki 2009 metų buvo santykinai maža, lyginant su 2018 metais, bet nuo 2008 metų dėl ekonominės krizės skola pradėjo augti dideliais tempais. Apskaičiuoti santykiniai rodikliai buvo vertinami pagal „Stabilumo ir augimo pakto“ nuostatas bei Mastrichto sutarties kriterijus. Atlikta rodiklių analizė parodė, jog didžiausia skola ir skolos lygis biudžeto pajamose buvo 2015 metais, tačiau šie rodikliai kasmet gerėjo ir rodo, jog LR geba sugeneruoti reikiamas pajamas skolai grąžinti bei išlaikyti gerus skolos santykinius rodiklius, kurie rodo valstybės finansinį stabilumą ir mokumą. [Iš leidinio]

ENIf costs are allocated purposefully, the state budget can become surplus or balanced. In this way the state can finance more activities and programs. However the budget of Lithuania or other countries is deficiency and states need to borrow funds from foreign and domestic markets. But this must be done very responsible because excessive borrowing complicates economic situation in the state and become risky. Fot this reason, borrowing must be supervised by calculating and analyzing absoliute and relative public debt indicators. The dynamics analysis of LR public debt in the period of 1999 – 2018 has showed, that the LR is in debt during all this period. The debt till 2009 was relatively smaller then the debt in 2018 but, becouse of the economic crisis, since 2008 debt begant to increase rapidly. Relative indicators were evaluated accordint to „Stability and growth pact“ provisions and criterias of Maastricht treaty. Analysis of public debt indicators showed, that the biggest public debt (LR) and its level in public income was in 2015. However these indicators are getting better every year, it shows that LR is able to generate income needed to cover the debt and maintain good level of public debt relative indicators which affect the stability and payability of the state. [From the publication]