Lietuvos politinių partijų ir nepriklausomų politinių pilietinių judėjimų sekėjų "Facebooke" polinkis į politinę poliarizaciją ir informacinio šulinio formavimąsi

LTTiek užsienyje, tiek Lietuvoje vis dažniau dalinamasi politinėmis naujienomis socialinėse medijose. Tačiau ligi šiol nebuvo atlikta mokslinių tyrimų, padedančių įvertinti šios platformos svarbą politinio turinio kūrimui ir vartojimui. Socialinių tinklų kontekstas bei vyraujantis selektyvus turinys ypač veikia labiausiai pažeidžiamas, aiškių politinių pažiūrų neturinčias žmonių grupes. Dėl to didėja politinė poliarizacija, formuojasi informaciniai šuliniai. Straipsnyje, remiantis tyrimais, apibrėžiami politinių naujienų vartojimo pokyčiai, tiesiogiai nulemti socialinių medijų platformų aplinkos. Įvardijamos priežastys bei sąlygos, kurioms esant tikėtinas informacinių šulinių formavimasis socialinėse medijose. Šio proceso apraiškoms identifikuoti pasitelktas aštuonių Lietuvos politinių partijų ir politinių pilietinių judėjimų „Facebooko“ paskyrų auditorijos informacinės elgsenos empirinis tyrimas. Jis atliktas 2021 m. gegužės 1 d. – birželio 30 d., kai buvo akivaizdūs skirtingų politinių pažiūrų auditorijų susidūrimai ir iniciatyvos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad auditorijos linkusios į politinę poliarizaciją, joms būdingi informacinio šulinio bruožai. Politiniai pilietiniai judėjimai, skirtingai nei politinės partijos, labiau linkę į politinę poliarizaciją bei pasižymi ryškesniais informacinio šulinio bruožais. Ši auditorija labiau linkusi laikytis išankstinių nuostatų, o tai neišvengiamai veda link kraštutinių nuomonių. [Iš leidinio]

ENDespite the growing usage of social media platforms for sharing and using political news both in Lithuania and abroad, researchers overlook the role of these platforms in the development and consumption of political content. The context of social media and its predominant selective content endanger the most vulnerable groups of people without clear political views. The result is growing political polarization and the emergence of echo chambers. On the basis of research studies, the article defines changes in the political news consumption process directly caused by the environment of social media platforms. The reasons and conditions are distinguished under which echo chambers are likely to arise in social media. In order to identify manifestations of this process, an empirical study of Facebook pages of eight Lithuanian political parties and political civic movements was conducted from 1 May to 30 June 2021, the period demonstrating apparent collisions and initiatives of diverse political views. The research exposed the fact that audiences were prone to political polarization and had features of echo chambers. Political civic movements, unlike political parties, were more prone to political polarization and had more pronounced features of echo chambers. These audiences tended to be more supportive of their preconceptions and this inevitably leads to extreme opinions. [From the publication]