Mokesčių naštos įtakos valstybės finansiniam stabilumui modeliavimas

LTTikslas – įvertinti mokesčių naštos lygio įtaką valstybės finansiniam stabilumui. Norint pasiekti šį tikslą, keliami šie uždaviniai: teorinių šaltinių ir atliktų tyrimų valstybės finansinio stabilumo bei mokesčių naštos temomis apibendrinimas; tyrimo identifikavimas bei tyrimo metodologijos pagrindimas kintamųjų tarpusavio ryšių vertinimui; empirinis mokesčių naštos įtakos valstybės finansiniam stabilumui vertinimas, tiriant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėse narėse. Struktūra/Metodologija – Pirmiausia atliekama literatūros analizė, kuria siekiama apibendrinti ir apibrėžti svarbiausius mokesčių naštos ir valstybės finansinio stabilumo konceptus. Remiantis teorinėmis įžvalgomis parengiamas metodologinis tyrimo modelis tarpusavio ryšiams tarp kintamųjų įvertinti. Teorinis modelis yra empiriškai patikrinamas naudojant statistinius metodus: stnadartizaciją, klasterių analizę bei koreliacinę/regresinę analizes. Rezultatai – Atlikus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių klasterizavimą ir suskirsčius jas į tris grupes, pasižyminčias skirtinga mokesčių našta (aukšta, vidutine, žema) pastebėti skirtingi finansinių sistemų stabilumo pokyčiai tarp grupių 2000 – 2012 m. laikotarpyje, kuris pasižymėjo finansų ir ekonominėmis krizės. Aukštą ir vidutinę mokesčių naštą turinčios šalių grupės pasižymėjo didesniu valstybės finansiniu stabilumu negu grupė su žema mokesčių našta. Koreliacinė ir regresinė analizės parodė silpną ryšį tarp bendros mokesčių naštos ir valstybės finansinio stabilumo. Detalesnė analizė atskleidė statiškai reikšmingus ryšius tarp analizuojamų sričių žemos mokesčių naštos šalių grupėje, tačiau nustatyti vieningo priklausomybės tipo ir poveikio tarp bendros mokesčių naštos ir valstybės finansinį stabilumą įtakojančių veiksnių nepavyko.Tyrimo apribojimai ir rekomendacijos tolimesniems tyrimams – Kaip tyrimo apribojimą galima įvardinti tyrimo imtį, kuri apsiriboja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėmis narėmis, taip pat apibrėžtu 2000 – 2012 metų tyrimo laikotarpiu. Norint pateikti gilesnes apibendrinančias išvadas būtų naudinga praplėsti analizuojamų šalių skaičių, taip pat ateityje pakartoti tyrimą pasikeitus ekonominei situacijai tiriamose šalyse. Dėl kompleksinės tiriamojo reiškinio prigimties, viename darbe sudėtinga identifikuoti visus kritinius veiksnius ir įvertinti sudėtingus tarpusavio ryšius, todėl tyrimo dimensijų išplėtimas, papildymas, kitų tyrimo metodų panaudojimas galėtų tapti tolimesnių mokslinių tyrimų objektu. [Iš leidinio]

ENPurpose – To evaluate the impact of tax burden level on states financial stability. Several objectives were set in order to achieve the goal: to integrate various scientific approaches and empirical research results on state's financial stability and tax burden targeting; to investigate empirically the impact of tax burden on state's financial stability in the member states of OECD. Design/methodology/approach – First, the concepts of state`s financial stability and of the tax burden are explored. Second, the methodological model of relationships between the variables was created based on theoretical insights. The theoretical model was tested empirically by using statistical methods standardization, cluster analysis, correlation/regression analysis. Findings – The stability of financial systems in identified clusters of low, medium and high tax burden shifted differently in the period of 2000-2012. This was mainly determined by local national financial and economic crisis. Higher financial state's stability was observed in clusters of high and medium tax burden level than in cluster of low tax burden. Correlation and regression analysis revealed weak relationship between overall tax burden and states financial stability, but more detailed analysis showed a statistically significant relationship between the data of low tax burden cluster states. However, identification of a single type of dependence and effects of overall tax burden on state's financial stability was unsuccessful.Research limitations/implications – Because of the research sample, which is restricted for Economic Cooperation and Development member countries as defined in the 2000 - 2012 year study period, the research results may lack generalizability. Due to the complex nature of the phenomenon under investigation, it is difficult to identify all the critical factors and to assess all the interrelationships. In order to provide a more generalized conclusions it would be useful to expand the number of countries and dimensions analyzed. [From the publication]