Arūnas Vaicekauskas. Lietuvių žiemos šventės: Bendruomeninės kalendorinio ciklo apeigos XIX a. pab.-XX a. pr. : recenzija
LTRecenzuojama studija – naujoviškas, analitinis kalendorinių papročių tyrimas, kur susitelkiama prie papročių raidos analizės, siekiant nustatyti bendruosius ritualo raidos dėsnius, pokyčių dinamiką, tolydžio keliant klausimą: kodėl? Pasak paties autoriaus, tai – „knyga apie kintančias ritualų reikšmes“. Tačiau analitinis požiūris studijoje puikiai dera su giliu empirinių duomenų išmanymu. Didelė dalis medžiagos yra paties autoriaus surinkta pagal specialią jo sukurtą metodiką (ypatingą dėmesį kreipiant į informantų amžių bei geografinę duomenų sklaidą). Autorius taip pat stengiasi preciziškai apsibrėžti savo vartojamus terminus, pvz., nepainioti papročio, ritualo ir apeigos sąvokų, nustatyti jų hierarchiją ir skirtumus. Studijoje itin kritiškai vertinami šaltiniai, ankstesniųjų tyrimų patikimimumas, nevengiama nurodyti pirmtakų klaidų, gilintis į tokias sudėtingas problemas, kaip ritualinė erotika, ritualinis juokas, skaičių magija ir pan. Analizuojant daugumą papročių, studijoje pirmiausia atsižvelgiama į tai, kas atlieka apeigą, koks yra jos laikas ir erdvė. Šie trys aspektai esą tiesiogiai susiję su archajiškąja mitine sąmone, jos archetipais, su ypatingu šventinio laiko ir išskirtinės erdvės sakralumu. O papročių atlikėjų socialinio statuso kaita tiesiogiai atspindi bendruomenės požiūrį į ritualus ir jų svarbą: nykstant apeiginei kalendorinių švenčių reikšmei, papročiai pereina jaunimui ir tampa pramoga, dar vėliau – virsta vaikų žaidimu; tai natūralus ir tolydžio besikartojantis procesas. Studija vertinga tiek pažintine prasme, tiek kaip teorinis veikalas. [Iš leidinio]
ENThe reviewed study is an innovative, analytical analysis of calendar customs focused on the research of the customs’ development in order to identify the general laws of ritual development, the dynamics of its changes, by continuously raising a question: Why? According to the author, it is “a book about the changing values of rituals”. But the analytic viewpoint in the study perfectly matches the deep proficiency of empirical data. The major part of material is collected by the author according to the special method created by him (by paying the utmost attention to the age of the informants, and the geographic distribution of data). The author also attempts to prepare precise definitions for the used terms, for instance, not to confuse the definitions of custom, ritual and ceremony, to establish their hierarchy and differences. The study is very critical about the sources, reliability of previous researches, by indicating the predecessors’ mistakes, and analysing such complex problems as the ritual erotic, ritual laughter, numeral magic etc. In the analysis of the majority of customs, the study primarily is focused on a person performing a ceremony, on the time and space of a ceremony. And a change of social status of the customs performer represents the community viewpoint to the rituals and their role: in view of the declining ceremonial meaning of calendar festivals, the customs are transferred to the hands of the youth, and become an entertainment, even later they turn into games for children; this is a natural, continuously reoccurring process. The study is valuable both by its cognitive value and as a theoretical work.
