LTDomėjimasis senosiomis obelų veislėmis mus nejučia nukelia į XIX a., kuomet dėl romantizmo poveikio keitėsi požiūris į sodą, jo reikšmę ir patį sodininkavimą. Romantizmas radosi kaip reakcija, nukreipta prieš klasicizmo kultūrą. Si intelektualinė nuostata skatino atsigręžti į natūralią, vietinę erdvę, gamtą, kasdienybės kultūrą. Istorijos moksle tai paskatino domėjimąsi Lietuvos istorija, lietuvių, kaip savotiškų „gamtos vaikų“, pagonių, įvaizdžio kūrimą. Kaip tik taip savo veikaluose Lietuvą vaizduoja Simonas Daukantas ir Teodoras Narbutas. Romantizmo paskatintas, Dionizas Poška įkuria muziejų, o Kanutas Ruseckas nutapo „gražiųjų valstiečių“ portretus — „Lietuvaitę su verbomis“ ir „Pjovėją“. Kur kas mažiau žinome apie romantizmo raišką kitose kultūros srityse. Gastronomijoje vilnietis kuchmistras Janas Sytleris (Jan Szyttler) eksperimentavo su paprastais „valstietiškais“ ingredientais, siekdamas juos integruoti į to meto aukštąją virtuvę. Soduose romantizmas paskatino poslinkį nuo egzotikos link paprastumo. Juk tuo metu sodas, kaip asmenį ar dvarą reprezentuojanti erdvė, turėjo būti puošiamas niekam nežinomais ir bent jau kaimynams nematytais raritas ir wunder augalais. Tačiau unikalumo supratimas keitėsi. Dar XIX a. pirmojoje pusėje geras sodas turėjo puikuotis kuo egzotiškesnių, atvežtinių veislių vaismedžiais, o štai jau antrojoje XIX a. pusėje geras tonas reikalavo atrasti ir auginti bent kelias, ne mažiau unikalias, bet vietinės kilmės vaismedžių veisles. Šis mūsų pasakojimas - apie dalį jų, t. y. apie vietinės kilmės obelis, pavadintas lietuviškais vardais [p. 40].
ENIf in the first part of the 19th c„ a fine orchard had to boast as many exotic fruit trees of imported varieties as possible, and already in the second half of the 19th c. it was almost required to discover and cultivate at least a few varieties of fruit trees of local origin. This is about apple trees of local origin, called by Lithuanian names, as well as the discussions about their roots and characteristics from the press at that time. People are also remembered, those who took care of the apple varieties grown in their gardens since ancient times and who presented them in pomological literature, as well as the local manor houses where these varieties were grown. Most of them have been completely forgotten, deleted from the maps of our memory.